Kėlimasis 5 ryto ir valgis kartą per dieną. Neurobiologės Ritos Levi ilgaamžiškumo paslaptis

Rita Levi – žymi neurobiologė, 77 metų tapusi viena iš 10 pasaulio moterų Nobelio premijos laureate.

Nuostabi moteris, padariusi atradimus nežengdama iš savo miegamojo. Ji išėjo iš gyvenimo 104-ais gyvenimo metais, būdama sveika fiziškai ir protiškai.

Rita Levi niekada nebuvo ištekėjusi, neturėjo vaikų. Tačiau nė karto nepasiskundė savo likimu, siaubais, kuriuos teko išgyventi.  Ir iki savo dienų pabaigos neprarado meilės gyvenimui, nuostabaus humoro jausmo ir stulbinančio proto aiškumo.

Štai ką ji pasakė per savo 100-ąjį jubiliejų:

„Nepaisant to, kad man sukanka 100 metų, aš dabar mąstau – ačiū patirčiai – žymiai geriau, nei tada, kai
man buvo 20 metų. 20-ies mes visos tokios kvaišos…“

1909 metų balandžio 22 Turine, inžinieriaus Adamo Levi ir dailininkės Adelės Montalčini-Levi šeimoje gimė žavios dvynės Rita ir Paola. Pasiturinčioje, tačiau labai senamadiškoje žydų šeimoje buvo manoma, kad mergaičių dalia – tapti gera žmona ir motina.

Nepaisant to, seserys gavo puikų namų išsilavinimą. Rita, slapčia nuo tėvo, svajojo tapti rašytoja. Tačiau,kaip tai būna, profesijos pasirinkimą įtakojo atsitiktinumas.

Nuo skrandžio vėžio mirė Ritos guvernantė, prie kurios ji buvo labai prisirišusi. Nuo tos minutės mergaitė nusprendė, kad pašvęs save medicinai.

Be niekieno pagalbos išmoko lotynų ir graikų kalbas, užpildė biologijos spragas ir įstojo į Turino universiteto medicinos fakultetą. Puikiai jį užbaigusi, buvo pilna idėjų, svajojo apie profesionalią karjerą, tačiau prasidėjo karas.

1938 metais Musolinis išleido „Rasių manifestą“, priskyręs žydus „žemiausiai rasei“ ir uždraudęs jiems dirbti mokslinį darbą. Tačiau Rita ,nepabūgusi net mirties, nenutraukė bandymų, įsirengusi laboratoriją nuosavame miegamajame.

Tuo metu šeima persikėlė į kaimelį Florencijoje, kur vietiniai gyventojai pakrikštijo mergina „šventąja“: jis vis prašinėdavo iš fermerių poros kiaušinių „vaikučiams“. Tačiau jie buvo reikalingi visiškai ne maistui.

Vištų embrionai tapo „ laboratorinėmis žiurkėmis“, o neturint instrumentų, tiko ir siuvimo adatos, kuriomis
ji išmoko preparuoti medžiagą.

Ar Rita tuomet numanė, kad būtent Musolinio draudimas padės jai atskleisti pasaulinį atradimą? Manau, ne.

Grįžti prie normalaus darbo ji galėjo tik 1945 metais ir beveik iškart jos moksliniais ieškojimais susidomėjo žymus amerikiečių neurobiologas Viktoras Hamburgeris. Jis pakvietė Ritą prisijungti prie jo tyrėjų komandos Vašingtono universitete Sent Luise.

Ten, kartu su vienu iš kolegų, Stenliu Koenu, Rita užbaigė mokslinius eksperimentus iki logiškos pabaigos. Jų bendro darbo rezultatas buvo nervinio audinio augimo faktoriaus (NGF) atradimas. Už šį atradimą 1986 metais mokslininkams buvo skirta Nobelio premija. Tuo metu Ritai buvo 77 metai.

Kur atradimo esmė paprastai tariant Iki to momento buvo manoma, kad nervinis audinys neatsistato. Rita Levi ne tik įrodė, kad nervų ląstelės auga viso gyvenimo bėgyje, bet ir tai, kad vėžio atsiradimas tiesiogiai susijęs su jos atrasto augimo faktoriaus reguliacijos mechanizmo sutrikimais.

Tai kurgi vienos vyriausių Nobelio laureačių ilgaamžiškumo paslaptis? Ji paprasta! Jūs nerasite patarimų vaikščioti po 8 tūkstančius žingsnių kasdien, gerti po 8 stiklines vandens ir t.t.

Rita Levi niekada nebuvo ištekėjusi, ji neturėjo vaikų, tačiau nepraleisdavo progos pabendrauti su gausybe savo mokinių, apsupo save draugais ir dievino rengti vakarėlius.

Tiems, kuriems nusišypsojo laimė būti pakviestiems, sakė, kad vakarai pas šią grakščią moterį garsėjo linksmais intelektualiais pokalbiais ir subtilia virtuve. O Rita dažnokai kartojo, kad bendravimas su širdžiai mielais žmonėmis – geriausia priemonė nuo dūlėjimo.

Ji pasižymėjo rafinuotu skoniu, mėgo puoštis ir visada atrodė nepriekaištingai. Neretai kartodama, kad
senatvė ateina tada, kai moterį nustoja dominti gražūs apdarai.

Sinjorinai Levi dažnai užduodavo klausimus, kur jos sėkmės ir ilgaamžiškumo paslaptys. Ji atsakydavo
vos keliais žodžiais: „Be maisto, vyro ir apgailestavimų“.

Ji nesulaukė savo 104 gimtadienio ir išėjo prieš naujuosius metus, 2012 metų gruodžio 30. Tiesiog atsigulė ir daugiau nebepabudo. O tai ne mažesnis apdovanojimas, kaip ir ilgas, ryškus gyvenimas.

Sutinkate?