Per vieną dieną praradau artimus žmones ir mylimą katiną…

Kai prisimenu šią istoriją , iškart pasipila ašaros. Tai buvo mano gimtadienis. Sūnus žadėjo, kad atvažiuos į svečius kartu su anūku. Jis turėjo atvežti man katiną, nes jie ruošėsi atostogauti.

Likus kelioms dienoms iki atvykimo, Andrius man parašė, kad katiną išmetė. Skambinau jam, rašiau, tačiau jis nekreipė dėmesio. Paskambinau buvusiai marčiai sužinoti, ar viskas gerai.

– Sveika, Kriste. Atleisk, kad trukdau, nežinai, ar Andriui viskas gerai? Ir kodėl jis išmetė katiną, jei turėjo atvežti man?

– Nežinau. Tuoj paklausiu sūnaus, juk jis buvo pas jį per išeigines.

– Manau, kad tėtis užmušė katiną,- ragelyje pasigirdo anūko balsas.

Negalėjau patikėti, kad sūnus taip pasielgtų. Jis labai geras ir minkštaširdis. O ir anūkas taip lengvai kalba apie tai. Kas per brutalumas?

Ėmiau ieškoti internete katinų, panašių į Bardą, fotografijų. Tačiau nieko neradau. Jis gražus katinas,
grynaveislis. Su niekuo nesupainiosi.

Jau ir vyras ėmė pergyventi, skambinėti sūnui. Jis pakėlė ragelį tik kitą dieną. Nežinau, apie ką jie kalbėjosi, tačiau pokalbio pabaigoje išgirdau:

– Tu man daugiau ne sūnus!

Supratau, kad anūkas buvo teisus. Man tai niekaip netelpa galvoje. Maža to, kad mano sūnus ryžosi tokiam žvėriškumui, tai dar ir anūkui tai atrodo visiškai normalu.

Po šio incidento nusprendžiau su jais nebebendrauti. Per vieną dieną netekau artimų žmonių ir mylimo katino, kurį su vyru kadaise dovanojome sūnui.