Pasakėčia apie godumą: kas daug nori, gaus mažai

Tai senovinė pasakėčia, tačiau ji turi autorių – rašytoją ir pamokslininką Johanesą Paulį. „Juokais ir rimtai“ – taip vadinasi jo knyga, pasakojanti mums apie pasaulį pamokančių, linksmų pasakėčių ir istorijų pavyzdžiu. Štai viena iš šių pamokančių istorijų, datuojama 1506 m.

Vienas pirklys važiavo į mugę Frankfurte ir kelyje, vieno kaimo gatvėje pametė piniginę, kurioje buvo 800 guldenų. Didžiuliai pinigai tais laikais. Arklys tada kainavo 40 guldenų. Taigi, pinigai, už kuriuos gali nupirkti 20 arklių – tai, patys suprantate, ženklus praradimas.

Ėjo tuo keliu vietos dailidė ir rado storą kapšą. Parsinešė jį namo. Niekam apie jį nesakė, o paslėpė galvodamas, kad gali apsireikšti radinio šeimininkas – juk teks atiduoti. O jei neatsiras – kitas reikalas.

Tačiau bet kokiu atveju reikia palaukti…

Artimiausią sekmadienį kaimo dvasininkas bažnyčioje paskelbė, kad buvo pamesti 800 guldenų ir jei kas nors juos ras ir grąžins, tai jam bus išmokėta 100 guldenų apdovanojimas. Sąžiningas dailidė nunešė pinigus dvasininkui. Šis nusiuntė pakviesti pirklio. Pirklys atvyko. Paėmė piniginę. Perskaičiavo pinigus ir davė dailidei ne 100 žadėtų guldenų, o vos 5 ir tai padarė palydėdamas labai įžeidžiais žodžiais: „O 100 guldenų tu pats paėmei neatsiklausęs, kadangi piniginėje buvo 900 guldenų!“ Taip nedorai godus prekeivis nusprendė pagudrauti ir sutaupyti.

Dailidė, žinoma, pasipiktino, kad jį kaltina vagyste, ir pareiškė: „Aš nepaėmiau nė vieno guldeno, nekalbant apie šimtinę. Aš juk tikintis žmogus“. Dvasininkas patvirtino, kad dailidė išties doras ir giliai tikintis žmogus, kuris laikosi Viešpaties įsakymų, todėl negalėjo paimti 100 guldenų. Tačiau godus prekeivis laikėsi savo.

Jie ginčijosi ilgai ir tada dvasininkas nuvedė juos į Frankfurto miesto teismą. Bylą nagrinėjo kelias dienas, ji tapo daugybės aptarinėjimų objektu tarp vietos gyventojų. Ir todėl dieną, kai teismas turėjo paskelbti savo sprendimą, teismo rūmuose buvo pilna žmonių. Visiems buvo įdomu, kaip baigsis ši pinigų byla.

Teisėjas iš pradžių kreipėsi į pirklį: „Tu gali prisiekti, kad pametei būtent 900 guldenų?“

Prekeivis nė nemirktelėjęs padėjo ranką ant Biblijos ir prisiekė. Priesaika Biblija tais rūsčiais laikais – labai rimtas dalykas.

Paskui teisėjas kreipėsi į dailidę: „O tu gali prisiekti, kad radai 800 guldenų?“ Sąžiningas meistras ramiai padėjo ranką ant Biblijos ir prisiekė.

Po to teismas paskelbė savo verdiktą: „Viskas akivaizdu. Kapšas, kurį rado dailidė, nepriklauso pirkliui, pametusiam savo 900 guldenų. Todėl kapšas ir 800 guldenų perduodami dailidei ir šis gali valdyti pinigus savo nuožiūra. Pirkliui reikia tęsti savo piniginės, kurioje buvo 900 guldenų, paieškas!“

Krautuvininkui teko vykdyti teismo sprendimą ir likti be nieko. O jei nebūtų buvęs godus, atidavęs 100 guldenų apdovanojimą, kaip iš pradžių žadėjo, būtų atgavęs pinigus. Ir garbingą vardą taip pat. teismo sprendimas pasirodė išmintingas ir teisingas, todėl kad godus blogis nubaudė pats save.