Mano amžiuje jau sunku visą dieną prižiūrėti vaiką, tačiau tai nieko nejaudina

Savo vaikus aš užauginau, o bendravimas su anūkais turi teikti džiaugsmą, o ne nuovargį ir susierzinimą. Aš jau pensininkė. Buvo galimybė dirbti toliau, tačiau aš nusprendžiau sėdėti namie.

O viskas todėl, kad turiu anūkę, su kuria norėjau leisti daugiau laiko. Sūnus dirba, marti vaiko priežiūros atostogose. Norėjau truputį jai padėti. Jie periodiškai atveždavo man anūkę, bet maniau, kad galėsiu pasiimti ją dažniau.

Galvojau, kad toks variantas tenkins ir mane, ir marčią. Man buvo malonu užsiimti su vaiku, o ir padėti norėjau. Tačiau viskas apsivertė ne taip, kaip aš norėjau.

Mano marčią iškvietė į darbą. Ji atėjo su manimi pasikalbėti ta tema. Norėjo, kad sėdėčiau su anūke kiekvieną dieną. Jie buvo pasiruošę atvežti ją kasdien, o vakarais pasiimti. Vaikas mažas, į darželį dar anksti. Nusprendžiau jiems padėti ir sutikau.

Labai greitai supratau nepagalvojusi apie krūvį, kuris gulė ant mano pečių. Tiesiog pabūti su vaiku – tai viena, o atlikti pareigas nuo ryto iki vakaro – daug sudėtingiau.

Man buvo sunku. Nebespėjau atlikti kai kurių savo buities darbų. Man netgi nebuvo kada skirti laiko vyrui. Tai tęsėsi apie metus, nors sūnus tvirtino, kad greitai jie ras auklę.

Man niekas nedėkojo, nors aš ir neprašiau padėkų. Juos tenkino tai, kad numetė vaiką man. Nereikėjo leisti pinigų auklei. Jie buvo tikri, kad vaikui nieko nenutiks, jo nenuskriaus.

Iš pradžių sėdėdavau su anūke nuo ryto iki 19:00. O paskui jie pradėjo ją atvežti per išeigines, kad patys pailsėtų tyloje. O aš pasidariau irzli ir pavargusi nuo tokio krūvio. Žinoma, aš myliu savo anūkę, man džiugu leisti laiką su ja.

Tačiau mano amžius jau ne tas, kad viską daryčiau lengvai. Ir sveikata neleidžia atlikti šitiek pareigų. Vaikas judrus, jam reikia ypatingo dėmesio.

Niekas neklausė mano nuomonės. O aš laukiau, kada anūkė eis į darželį. Pagaliau tas laikas atėjo. Lengviau atsikvėpiau. Greitai turėsiu laisvo laiko, pagaliau galėsiu užsiimti savo sveikata, namais, vyru.

Tačiau čia manęs laukė eilinis siurprizas. Marti laukiasi antro vaiko. Jie su sūnumi tikisi, kad aš sėdėsiu ir su tuo vaiku, kad marti iškart išeitų į darbą. Tačiau aš iškart atsisakiau.

Jie supyko ant manęs, tačiau daugiau tokio krūvio atlaikyti negaliu. Savo vaikus užauginau, tegu jie irgi augina savuosius. Visada padėsiu, tačiau mano pagalba bus protingais kiekiais. Pilnos atsakomybės nebeprisiimsiu. Aš irgi nusipelniau poilsio, o mano amžius tam priežastis.