Mano vyras mane apgavo – paslapčia nuo manęs nusipirko butą

Mano vardas Andželika. Kartu su vyru Ignu mes pragyvenome 14 metų. Auginame nuostabią dukrą. Gyvenome gerai, retai pykomės. Tačiau dabar išvariau vyrą iš namų. Už ką? Kas gi tokio baisaus nutiko?

O štai kas! Mano vyras įsigudrino nusipirkti butą man už nugaros.

Kai mes su Ignu susituokėme, gyvenome pas jo tėvus. Tai buvo siaubinga. Anyta pastoviai man pareikšdavo:

– Tai mūsų butas! Jei tau kažkas nepatinka, susirink daiktus ir eik!

Į mūsų su Ignu kambarį ji galėdavo užeiti bet kuriuo momentu. Šešuras bute rūkydavo. Jam buvo vienodai, kad tabako dūmais kvėpuoja mūsų maža dukrelė. Anyta net išmesdavo mano apatinius: laikydavo juos pernelyg atvirais.

Ji reikalaudavo, kad aš vilkėčiau visai kitokius rūbus.

Aš tai kenčiau labai ilgai – ištisus 3 metus. O paskui susirgo mano senelis ir jam reikėjo priežiūros. Mes persikėlėme gyventi pas senelį. Aš auginau dukrą ir rūpinausi seneliu.

Senelis dar gyvas, jam 82 metai. Jis dovanojo man savo butą, o pats persikėlė į senelių namus. Jis pats to norėjo. Lankau jį kelis kartus per mėnesį.

Vyrui labai nepatinka tai, kad mes gyvename bute, kuris priklauso man. Tačiau prieš 2 metus jis pasikeitė, nurimo dėl buto. Pradėjo nešti namo žymiai mažiau pinigų. Aš dar tada turėjau suprasti, kad kažkas ne taip.

Tačiau pasitikėjau Ignu ir nieko blogo net nepagalvojau.

Prieš 5 metus anyta tapo našle. Dukra įkalbėjo ją parduoti butą, nusipirkti butą miesto pakraštyje, o skirtumą atiduoti dukrai būsto pirkimui.
Mano vyrui buvo labai apmaudu, kad jam neteko nė cento iš tėvų buto pardavimo.

Dabar vyro mama susirgo. Nuo jos namų iki ligoninės važiuoti labai toli. Štai ji ir nusprendė persikelti arčiau. Tačiau ne pas dukrą, o pas mus. Man tai labai nepatiko. Prisiminiau, kaip anyta tyčiojosi iš manęs, skriaudė ir įžeidinėjo. O vyras ėmė mane raminti:

– Na, nieko baisaus! Mes juk gyvenome kažkada pas mamą! Štai tegu ir ji pas mus pagyvena.

Aš to labai nenorėjau. Kodėl turiu kęsti šią siaubingą moterį savo bute?

Iškart pasakiau anytai, kad leidžiu jai pernakvoti pas mus, o paskui tegu važiuoja pas savo dukrą.

– O aš pas dukrą nevažiuosiu! Gyvensiu bute, kurį nupirko mano sūnus! Namas greitai bus priduotas! – pranešė man anyta.

Labai nustebau. Nežinojau, kad mano vyras turi butą.

Kai vyras grįžo iš darbo, surengiau jam rimtą apklausą ir jis man prisipažino.

– Tu juk turi butą. Aš irgi noriu savo buto. Nusipirkau studiją statybų etape. Pinigų pasiskolinau iš draugų, o paskui paėmiau kreditą 2 metams. Dabar namas jau parengtas pridavimui.

Dabar tokia studija kainuos jau beveik dvigubai. Man liko vos 4 įmokos ir Karoliui liksiu skolingas vos tris su puse tūkstančio. Štai mama ir pagyvens tame bute, pasigydys. O kas čia tokio? Tai mano butas! Reikės, kad tu atsisakytum savo dalies! – pareiškė man vyras.

Aš iškart prisiminiau tai, kad vyras pradėjo parnešti daug mažiau pinigų pastaraisiais metais. Sakė, kad jį nubaudė policija, kad davė kyšį, tai darbe kažkokią nuobaudą skyrė, tai premiją nuėmė.

O paskui laikas nuo laiko pradėjo padėti motinai ir seseriai.

Mūsų dukra moksleivė, jai reikia apmokėti būrelius, papildomas pamokas, pirkti drabužius. Maistas ir komunaliniai – visa tai pastaruoju metu buvo ant manęs. O vyras tiesiog vogė pinigus iš mūsų šeimos.

Tai kodėl gi aš turiu kažko atsisakyti? Jei jis būtų susiradęs dar vieną darbą ir mokėjęs savo kreditus bei skolas, tada aš dar suprasčiau. O dabar jis paprasčiausiai vogė iš mūsų pinigus!

Kodėl vyras nepasakė man, kad nori pirkti butą? Kodėl nepasitarė su manimi? O taip gaunasi, kad skolą už butą jis mokėjo ir mano sąskaita.
Aš jo paklausiau:

– O kodėl tu savo buto neužrašei mamos vardu? Tu juk ją taip myli!

– Ne, tokios kvailystės aš nepadarysiu! Nenoriu, kad ji viską atiduotų mano seseriai! Aš dar nepamiršau, kas nutiko su tėvų butu! – atsakė man vyras.

Pasėdėjau, pagalvojau. O paskui pasakiau vyrui ir jo motinai, kad rinktųsi savo daiktus ir eitų iš mano buto.

Vyras melavo man tiek metų. O dabar savo bute jis nori apgyvendinti mamą. Aš taip daug dirbau, nesiilsėjau. O dabar dar turiu atsisakyti buto!
Ruošiuosi duoti skyryboms ir, žinoma, dalinti turtą. Vyras pasakė, kad butas dabar kainuoja 90000 eurų. Na ir puiku! 45000 eurų man nepamaišys. Mes su dukrele puikiai pagyvensime. Pakeliausime.

Juk neatostogavau jau virš 3 metų. Vis dirbau, vis stengiausi išmaitinti šeimą. Aš tų atostogų tikrai nusipelniau!