Nėra nieko pražūtingesnio už liūdesį… Gyvenimas trumpas. Nepasiduokite nusiminimui

Nėra nieko pražūtingesnio už liūdesį…

Gyvenimas trumpas. Nepasiduokite nusiminimui.

Kartą Šėtonas nusprendė parduoti visus savo amato instrumentus. Jis tvarkingai išdėliojo juos stiklinėje vitrinoje, kad visi galėtų apžiūrėti. Kas tai buvo per kolekcija! Čia buvo spindintis Pavydo durklas, o šalia jo puikavosi Pykčio kirvis.

Ant kitos lentynos gulėjo Pavydo ir Geismo lankas, o šalia jo patogiai įsitaisė užnuodytos Gašlumo ir Pavydo strėlės. Dar ten buvo Baimės, Išdidumo ir Neapykantos ginklai. Ir visi jie buvo dailiai išstatyti šalia lentelių su pavadinimu ir kaina.

O ant pačios gražiausios lentynos, atskirai nuo visų kitų instrumentų, gulėjo mažas, neišvaizdus ir gana aplūžęs medinis pleištelis, ant kurio kabėjo etiketė „Liūdesys“. Visų nuostabai, šio instrumento kaina buvo didesnė nei visų kitų kartu paėmus.

Vienas praeivis paklausė Šėtono, kodėl jis taip brangiai vertina šį keistą pleištelį, ir jis atsakė:

– Aš išties jį vertinu brangiau už visus, todėl kad tai vienintelis instrumentas mano arsenale, kuriuo aš galiu pasikliauti, jei visi kiti pasirodytų bejėgiai.

Ir jis švelniai paglostė medinį pleištelį.

– Jei man pavyksta įkalti šį pleištelį žmogui į galvą,- tęsė Šėtonas,- jis atveria duris ir visiems likusiems instrumentams.

Jis nusišypsojo ir pridėjo:

– Nėra nieko pražūtingesnio už nusiminimą.

Nepasiduokite liūdesiui. Džiaukitės gyvenimu – jis labai trumpas…