Viena moteris parsivežė močiutę, kuri nuo senatvės apako

Viena moteris parsivežė močiutę, kuri nuo senatvės apako.

Jai buvo 90 metų: sudžiuvusi senutė nusidirbusiomis rankomis. Šiomis rankomis ji visą gyvenimą kasė
daržą, melžė karvę, šėrė aveles ir lesino vištas, skalbė, plovė, gamino…

Ir tomis rankelėmis močiutė pešiojo skarelę; sėdėjo ant sofos ir pešiojo skarelę. Iš nematančių akių sunkėsi skurdžios senatvinės ašaros.

Lyg ir pervežė ją į geresnes sąlygas: šiltas tualetas, sofa, staliukas su lėkšte. Kaime pardavė namą ir gyvulius. Kaip akla senutė bus viena. Štai anūkė ir pasiėmė ją pas save.

Močiutė dirbo visą gyvenimą. Dabar gali ilsėtis ant sofos. Tačiau senoji darbštuolė nepratusi sėdėti be darbo; ji merdėjo be darbo. Ir ėmė dėtis štai kas: močiutė apčiuopomis plovė indus.

Moteris grįždavo iš darbo ir perplaudavo lėkštes. Patys suprantate, kaip išplaus aklas 90 metų žmogus. Tačiau tai daryti teko paslapčia. Močiutė juk galvojo, kad gerai plauna indus, padeda. Prašydavo jai palikti darbo dienai: indų plovimui. Esą, tu neplauk, aš pati išplausiu.

Indai likdavo nešvarūs. O ant grindų balutės ir sienos aptaškytos. Ir pavargusiai po darbo moteriai
tekdavo viską perplauti ir tvarkyti. Dvigubas darbas gaudavosi. Tačiau ji viską darė tylutėliai.

Perplaudavo indus ir išplaudavo grindis. Kasdien. Tiksliau, kasnakt, kai močiutė užmigdavo ir negirdėdavo, kaip teka vanduo ir tarška lėkštės.

O močiutei anūkė sakydavo, kad indai išplauti puikiai, ačiū, tu man taip padedi. Ir senutė šypsodavosi, linksėdama galva.

Jai taip svarbu buvo jaustis reikalinga ir ne dykai valgyti duoną. Ji reikalinga anūkei, ji dar kažkam tinkama. Ir močiutė imdavo šluostę ir apčiuopomis valydavo dulkes ar tvarkydavo daiktus. Ir klausdavo, ar dar
nesusikaupė indai – ji išplaus!

6 metus močiutė pragyveno pas anūkę ir iki paskutinės dienos plovė indus. Neatgulė; negulėjo nе dienos. Todėl, kad galėjo dirbti ir jaustis reikalinga. Kitaip ji nemokėjo gyventi.

O anūkė mylėjo savo močiutę. Mylėjo visa širdimi. Kartais meilė yra štai kur: ne indų plovime, o perplovime.

Kantrybėje. Tai mažas pasiaukojimas, visiškai mažytis; nedidelis žygdarbis. Bet tai meilė.