Idomybes
Neturiu galimybės pirkti visko, ko nori vaikas, tačiau aš jį labai myliu
Taip išėjo, kad anksti tapau mama. Sūnus antrokas.
Negalėjau įgyti aukštojo išsilavinimo, kadangi reikėjo pastatyti vaiką ant kojų. Pavyko rasti konsultantės darbą žymioje drabužių parduotuvėje. Alga, žinoma, nedidelė, bet visada moka laiku.
Man norisi, kad sūnus įgytų gerą išsilavinimą, todėl leidau jį į privačią mokyklą. Žinoma, tai brangu, todėl tenka spaustis iš paskutiniųjų.
Kartą mokytoja uždavė parašyti rašinį apie tai, ką brangini labiausiai ir atsinešti tai. Klasiokai atsinešė naminius gyvūnus, telefonus, planšetes, žinoma, ne ekonominius variantus. O maniškis į pamoką pasikvietė mane. Išgirdusi sūnaus kūrinį, aš apsiverkiau. Jis mane sujaudino.
Man neišeina nupirkti vaikui to, ką gali leisti kiti, bet mano vaikas mane myli. Ir aš žinau, kad ta meilė ne todėl, kad aš dovanoju dovanas, o tikra.
Neseniai mums pavyko įgyvendinti mūsų bendrą svajonę – įsigijome šunį. Jis neveislinis, tačiau geras ir ištikimas. Dabar stengiuosi sutaupyti pinigų sūnaus telefonui.