Stulbinančio šuns ir vilko susitikimo kaimo gyventojai nepamirš visą gyvenimą

Nors vilkai gali atrodyti beveik taip pat, kaip ir mūsų keturkojai naminiai augintiniai, jie visgi yra laukiniai gyvūnai, kurių prigimtiniais instinktais neverta pasitikėti. Akivaizdu, kad sutikus vilką, geriau būti kuo toliau nuo jo, kad išvengtume potencialiai pavojingos situacijos.

Nikas Jensas, laukinės gamtos fotografas iš Aliaskos, žinojo, kad vilkai gali būti pavojingi. Bet iki incidento 2003 metais, kai jis ir jo labdradoras susidūrė su vilku akis į akį savo paties kieme, vyras nė nenumanė, kokiu sudėtingu elgesiu gali išsiskirti šie gyvūnai. Tai buvo neįtikėtina patirtis, kurios nė vienas jų nepamirš iki savo gyvenimo pabaigos.

Nikas stovėjo galinėje savo namo Džuno kaime terasoje su savo šunimi, kai prieš juos pasirodė laukinis
vilkas. Šuo iškart šoko pirmyn, kad sutiktų nekviestą svečią.

Nuostabu, tačiau vilkas ir labradoras ėmė žaisti kartu! Nikas nusprendė, kad jam būtinai reikia viską užfiksuoti. Jis nežinojo, kad šis, atrodytų, unikalus momentas kartosis dar ne kartą.

Po šio susitikimo vilkas ėmė ateiti pastoviai. Kelių metų bėgyje Nikas praleido nemažai laiko, filmuodamas draugišką vilką. Ir net davė jam Romeo vardą.

Netrukus Romeo tapo vietos įžymybe. Jis žaidė su šunimis Mendenholo ledyno parke. Vilkas pasirodydavo beveik kasdien, kad praleistų laiką su kitais gyvūnais. Net kai jis užaugo ir pasidarė daug stambesnis už vietos šunis, Romeo visada elgėsi labai taktiškai.

Iš pradžių gyventojai nežinojo, ką ir galvoti. Nė vienas jų nenorėjo, kad šuniui ar jam pačiam būtų padaryta kokia nors žala. Jie žinojo, kad bendravimas su laukiniu gyvūnu yra rizikingas. Bet greitai jei suprato, kad Romeo ypatingas…

Tačiau Romeo žaidė ne tik su šunimis. Jis žaidė ir su žmonėmis. „Vilkas atnešdavo žaislus, kuriuos mes mėtydavome,- sakė Nikas interviu metu. Vienas tokių žaisliukų buvo plūdė iš putplasčio. Romeo vaikėsi ją ir atnešdavo mano draugui Hariui, kad jis vėl ją mestų. Jis elgėsi lygiai kaip šuo“.

„Nuostabiausias dalykas buvo Romeo suvokimas. Tai nebuvo tipiškas mūsų supratimas ir kantrumas.

Mes matėme jo elgesyje vilko, žmogaus ir šuns derinį. Mes – žmonės, šunys ir vilkas – mokėmės
egzistuoti harmoningai. Ir mums tai pavyko.“

Romeo gyveno Džuno apylinkėse 6 metus, tapęs laukinės gamtos pasiuntiniu ir tikru vietos bendruomenės simboliu. Nors prireikė tam tikro laiko, bet galų gale vietos gyventojai jį priėmė.

Po Romeo mirties 2010 metais Džuno gyventojai surengė vilko atminimo ceremoniją ir jo garbei atidengė
memorialinę lentą. Jie visada prisimins tą dieną, kai Romeo pasirodė pas juos. Ir prisimins, koks gražus
ir taikus žvėris jis buvo.

Tai taip įkvepia, matyti, kaip trijų skirtingų rūšių atstovai mokosi gyventi kartu harmonijoje. Tai rodo, koks
stebuklingas gali būti mūsų pasaulis.

Pasidalinkite šia nuostabia istorija su savo draugais, kurie myli gyvūnus!