Šuo negalėjo vaikščioti ir įšliaužė į laiptinę pasišildyti, tačiau jį išvijo ir iš ten

Mergina parašė laišką į savanorių organizaciją, kuri padeda benamiams gyvūnams. Laiške mergina papasakojo, kad jos rajone gyvena šuo, kuris nevaikšto. Kiekvieną dieną šuo kovoja dėl savo gyvybės, sunkiai prišliauždamas iki paviljono, kur prekiauja produktais, kad išprašytų nors truputį maisto.

Mergina pagailėjo Vego ir pradėjo jį šerti, o dienos pabaigoje šuo sunkiai prišliaužė laiptinę, kurioje gyveno mergina, kad nors truputį sušiltų. Tik štai merginos kaimynai neįvertino jos gerumo ir buvo prieš, kad šuo miegotų ant laiptų. Nepaisydami vėlyvos nakties ir smarkaus šalčio, Vegą išmetė į gatvę.

Šuo vos kvėpavo, gulėdamas sniege ir neturėdamas galimybės net pajudėti, kad sušiltų, tačiau praeiviai
nenorėjo jam padėti, o tik žiūrėjo pasibjaurėję.

Kai Vego atvažiavo savanoriai, jis buvo vos gyvas. Šunį iškart nuvežė veterinarams, o gydytojai nusiuntė
jį operacijai.

Vegą apgydė ir išsiuntė laikinai globai, kur jis gyvena jau ne vieną mėnesį. Šuo jaučiasi daug geriau, nors pilnai atstatyti vienos kojytės ir nepavyko, tačiau tai jam visai netrukdo vaikščioti ir būti aktyviu bei švelniu šunimi.