Tapau savo anūkų įkaite

Visą gyvenimą gyvenau dėl vaikų. Vyras mane metė, todėl dukros buvo mano džiaugsmas. Man teko dirbti dviejuose darbuose, kad suteikčiau jos viską, kas būtina.

Mama man padėjo, prižiūrėjo mano mergaites ir auklėjo jas. Be darbo ir nuovargio, per pastaruosius metus nieko nepamenu. O paskui ir tėvai pradėjo sirgti, rankos visai nusviro.

Dabar aš – pensininkė. Dukras užauginau, pastačiau ant kojų ir išleidau į platųjį pasaulį. Kiekviena turi savo šeimą, jau yra anūkų. Po vaikučių gimimo iškart pasiūliau dukroms savo pagalbą.

Laisvo laiko turiu pakankamai, o ir suprantu, kaip sunku ištisomis paromis prižiūrėti aktyvius mažylius. Man patinka vaikštinėti su anūkais, klausytis skambaus jų juoko, mėgautis vaikystės kvapu. O kaip jie džiaugiasi susitikimais su manimi! Visos močiutės dievina šiuos momentus, pilnus šypsenų ir bučinių.

Dukros turi savo karjerą. Be to, randa laiko pasisėdėjimams su draugėmis ir kelionėms su vyrais. O aš paromis sėdžiu su anūkais. Ne, aš nesiskundžiu, juk pati norėjau, bet man atrodo, dukros pernelyg tiesmukai priėmė mano pasiūlymą.

Aš su anūkais per visas šventes ir išeigines. Negi joms nesinori praleisti bent vienos dienos su vaikučiais?

Nuvesti juos į parką ar karuseles? Šios vaikiškos rankutės taip tiesiasi link tėvų. Kaip galima praleisti pirmuosius mažylių pasiekimus ir juokingas frazes? Nemokau dukrų gyventi, nesibaru, bet aš, tiesą sakant, pavargau nuo tokio įtempto grafiko. Man irgi norisi pailsėti ir kur nors nueiti vienai.

Džiaugiuosi, kad mano anūkai turi pilnavertes šeimas. Tačiau kodėl jų pasaulis sukasi tik aplink mane? Vaikams reikia bendrauti su visais šeimos nariais.

Anyta dirba, jai nėra laiko užsiimti su anūkais. Bet man atrodo, tai noro reikalas. O ir dukrų nesuprantu, kam gimdyti vaikus, neplanuojant jais užsiimti?

Man labai norisi pakelti šią temą, tačiau bijau jas įžeisti ir sugadinti santykius. Neatsisakau savo žodžių, tačiau esu pasiruošusi padėti dozuotai, o ne ištisas dienas ir naktis.

Man norisi vaikštinėti, susitikinėti su draugėmis, lankytis teatre. Ir į kalnus noriu – nuo jaunystės svajoju apie tokią kelionę.

Kaip paaiškinti dukroms? Kaip padėti joms suprasti esmę?