Svetimas sūnus tapo savu

Žana mokėsi mieste. Ji labai mėgo vaikščioti po klubus, jai patiko tokio tipo pasilinksminimai. Jos būdas
buvo ugningas.

Kai Žana baigė antrą kursą, pastojo nuo vieno vaikino iš kaimo, jo vardas buvo Arūnas. Paskui jo kaime iškėlė gana kuklias vestuves. Jų iškilmėse beveik nieko nebuvo. O kai Žana susipažino su Arūno gimine, vis labiau įsitikino, kad vyras – ne jos žmogus.

Laikas ėjo. Žana pagimdė berniuką, tačiau gulėdama ligoninėje mirė. Po to jos jaunas sutuoktinis nežinojo, kaip gyvens, kaip vienas augins sūnų. Jam apsiėmė padėti jo mama. Arūnas paromis dirbo mieste, o sūnų auklėjo močiutė.

Paskui Arūnas pasiėmė atostogų. Nuvažiavo pas motiną. Padėjo jai su sūnumi ir ūkyje. Jie turėjo kaimynę Jurgitą. Ji tą pačią dieną grįžo namo gavusi diplomą. Visas kaimas žinojo, kad Jurga nuo vaikystės įsimylėjusi Arūną.

Jurgita susitiko su Arūnu, kai jis vaikštinėjo su sūnumi. Jie truputį pasikalbėjo apie gyvenimą. Paskui mergina pasiūlė jam vakare pasivaikščioti. Jis sutiko. Ryte visas kaimas žinojo, kad jie kartu praleido vakarą. Tačiau Arūnas to ir neneigė, kadangi jam Jurgita buvo tiesiog draugė.

Po poros dienų Jurga suprato, kad taip nepasieks trokštamo Arūno dėmesio. Ir ji nusprendė tapti artimesne jo sūnui Liudui.

Arūno mama pastebėjo, kaip šiltai mergina elgiasi su Arūno sūnumi. Ir mažylis net pradėjo ją vadinti
mama. Ir ji ėmė spausti sūnų, kad šis vestų Jurgą. Tačiau Arūnas nenorėjo.

Arūnas vėl mėnesiui išvyko į darbą. O kai grįžo, sužinojo, kad Jurgita visą šį laiką buvo su mažyliu, skyrė jam dėmesio. Ir tada Arūnas suprato, kad jo sūnui reikia mamos. Neilgai trukus jie susituokė.

Jų šeima nebuvo labai laiminga, užtai sūnus augo su mama. Po 2 metų jiems gimė dukrelė. Tada Arūnas įsitikino, kad Jurga tikrai myli jo sūnų kaip savo. Ne mažiau už tikrą dukrą. Po to jie tapo iš tikrųjų laimingi!