Viena moteris nusprendė palikti vyrą. Ir štai kas iš to išėjo…

Viena moteris nusprendė: „Po velnių jį“ ir paliko vyrą. Išėjo kaip stovėjo – su vasariniu gėlėtu sarafanu. Ir
karoliais.

Išėjo į gatvę ir nucaksėjo kulniukais. Iš pradžių į kipryklą marafeto pasidaryti. Garbanos, gražūs nagučiai
ir naujas gyvenimas.

Paskui į kavinę pyragaičio. Plikyto ir su kavos puodeliu. Už grakštaus staliuko prie lango, kur žmonės ir
įspūdžiai.

Paskui nusipurtė trupinius ir nuplaukė, linguodama klubais, į krantinę. Kur promenada, muzika ir
komplimentai.

Pastovėjo prieplaukoje, paskaičiavo bangas ir kad reikia nusipirkti gražų rankinuką. Ridikiulio tipo.
Nusipirko ir patraukė į teatrą.

Pavaikščiojo foje, pažiūrėjo artistų fotografijas, pasigrožėjo savimi jų atspindžiuose. Paklausė
„Traviatos“, padėjusi biustą ant ložės turėklų.

Įsijautė, atsiduso, nubraukė ašarą. Du kartus išsipūtė nosį. Dar kartą atsiduso. Pagalvojo, kad meilė – tai
baisi jėga ir kad vyras Mykolas be jos turbūt neras kotletų šaldytuve.

Koldūnus pervirs, kriauklę užkimš šiukšlėmis, o galvą – niekais.

Pames akinius ir gyvenimo prasmę. Smuks. Susikiš megztinį į kelnes ir bandys patekti į Seimą.

Moteriai suspaudė širdį. Ir nucaksėjo ji namo. Greitai greitai, taip, kad ridikiulis net šokčiojo ant klubų.

Užduso. Įbėgo į butą. Užsipuolė vyrą, kad vienomis trumpikėmis. Ir taip apkabino, kad jam net šonkauliai
trakštelėjo.

O jis iškart nesuprato, kas jį užsipuolė, gal vagys. Todėl, kad pametė akinius ir nepastebėjo, kad žmona
buvo jį palikusi.

Moteris nuėmė jam akinius nuo galvos, uždėjo ant nosies. Ir tada jis apsidžiaugė. Ir pasakė, kad jos
garbanos gražios.

O paskui jie kartu valgė kotletus ir moteris pasakojo jam „Traviatą“.

O vyras šypsojosi ir šluostė jai ašaras servetėle…