Pasakėčia apie tai, kaip išmokyti vaikus būti laimingais

Štai ji, vertingiausia šeimyninė išmintis.

Kartą keliu ėjo senas išmintingas žmogus, žvalgėsi aplink ir grožėjosi ryškiomis pavasario spalvomis. Čia jis pamatė vyriškį, kuris nešė ant pečių neapsakomai sunkų nešulį. Buvo matyti, kaip nuo tokio sunkumo jam linksta kojos.

– Kodėl tu pasmerki save tokiam sunkiam darbui ir kančiai? – paklausė senis.

– Aš kenčiu dėl to, kad mano anūkai ir vaikai būtų laimingi,- atsakė vargšas. – Mano prosenelis pasmerkė save sunkiam darbui dėl senelio, senelis – dėl tėvo, tėvas – dėl manęs, o aš kentėsiu dėl savo vaikų laimės.

– O kas nors jūsų šeimoje buvo laimingas? – pasidomėjo išmintingas pašnekovas.

– Kol kas dar ne, bet vaikai ir anūkai tikriausiai taps laimingais! – svajingai sušuko vyriškis.

– Deja, neraštingas negali išmokyti skaityti, o kurmis niekada neišauklės erelio! – atsiduso senas išmintingas žmogus.

– Iš pradžių reikia pačiam išmokti būti laimingam, tik tada tu galėsi išmokyti vaikus laimės. Tai ir bus vertingiausia tavo dovana.