Vyras reikalauja susilaukti dar vieno vaiko, nes nori sūnaus. „Negimdysi tu – pagimdys kita“

Dėl vyro noro turėti sūnų mūsų šeima balansuoja ant skyrybų ribos. Aš pagimdžiau vaiką, bet mergaitę, o vyras nori turėti paveldėtoją. Jis sako, kad jeigu nepagimdysiu sūnaus, tai pagimdys kita.

Aišku, ką tai reiškia – jis išeis pas moterį, kuri galės jam padovanoti sūnų. O aš bijau gimdyti, nes dukrą pagimdžiau su didžiuliais sunkumais ir dabar man vis dar labai sunku.

Ištekėjau būdama 24-erių. Mūsų meilė buvo tokia didelė, kad net kvapą gniaužė, negalėjome atsigrožėti vienas kitu. Maniau, kad taip ir eisim kartu gyvenimo keliu, susikibę rankomis. Bet kai gimė vaikas, viskas pasikeitė.

Nėštumas prasidėjo beveik iš karto. Buvau labai laiminga, vyras taip pat, o ir tėvai džiaugėsi – visi laukė, kol gimdysiu. Man nebuvo svarbu, kas gims – berniukas ar mergaitė. Tačiau vyras turėjo kitokią nuomonę – jam reikėjo sūnaus.

– Mūsų šeimoje visi gimdė sūnus. Brolis jau turi du sūnus, tad ir mes turėsim, – buvo įsitikinęs vyras.

Tačiau nėštumas buvo sunkus. Kelis kartus vos nepraradau vaiko. Ilgą laiką turėjau gulėti ligoninėje, kad išlaikyčiau nėštumą. Vaistai mane slopino, svoris augo, kojos buvo patinusios, labai skaudėjo nugarą ir kelius.

Olegas stengėsi mane palaikyti, vis kartodamas, kad turiu laikytis dėl savęs, dėl jo ir dėl būsimo sūnaus. Kai echoskopija parodė, kad gims mergaitė, vyras nepatikėjo ir sakė, kad gydytojas tiesiog gerai nepažiūrėjo. O aš su baime laukiau gimdymo.

Gimė dukra. Vyras tai pasitiko susirūpinęs. Pasveikino, pasitiko su gėlėmis, bet buvo aišku, kad jis nepatenkintas. Su vaiku nesikalbėjo, o po mėnesio pareiškė, kad nori atlikti DNR testą.

– Mūsų giminėje visada gimsta berniukai, negalėjo pas mane gimti dukra.

Man žemė išslydo iš po kojų. Mane įtarė neištikimybe. Sutikau atlikti testą, nes neturėjau ko slėpti. Kai paaiškėjo, kad vaikas tikrai jo, vyras kiek atsipalaidavo, net atsiprašė, bet vis tiek prie vaiko nesiliestavo.

O man taip reikėjo pagalbos. Gydytojai dukrai diagnozavo keletą rimtų sutrikimų, bet sakė, kad viską galima išgydyti, tereikia kantrybės. O aš jos jau beveik neturėjau.

Po pusmečio jau buvau nervinio išsekimo riboje. Vyras vis labiau tolėjo, vaikas neleido nė minutės atsikvėpti, mano pačios sveikata po gimdymo buvo prasta, o pagalbos nebuvo iš kur tikėtis. Net mama turėjo pasiimti atostogų, kad galėčiau tiesiog atsigauti. Kitaip būčiau galutinai palūžusi.

Ir štai šioje visoje situacijoje vyras pradėjo kalbėti apie antrą vaiką.

– Su dukra nepasisekė, daugiau tai neturi pasikartoti. Mums reikia sūnaus, – pareiškė jis.

Mane pradėjo kankinti nervinis juokas. Aš dar neatsigavau po pirmojo nėštumo, dukrai dar nenuėmė visų diagnozių, ji nuolat reikalauja mano dėmesio, o vyras nori, kad gimdyčiau dar vieną vaiką. Pasakiau, kad šiuo metu nesu pasiruošusi tokiam žingsniui.

– Kada tu būsi pasiruošusi? Po penkerių metų? Ne, tai per ilgai, aš tiek laukti nesiruošiu. Galiu palaukti vienerius metus. Bet turėk omenyje, jei tu nepagimdysi man sūnaus, tai padarys kita.

Šie žodžiai mane sukrėtė. Aš labai myliu savo vyrą ir bijau jo netekti, tačiau nenoriu imtis šios pavojingos avantiūros. Nei fiziškai, nei psichologiškai neištempsiu dar vieno gimdymo.