Mama parašė dukrai geriausią laišką apie senėjimą. Tai turi paskaityti kiekviena…

Tai turi paskaityti kiekviena.

„Kai daug kartų kartosiu tą patį, nepertrauk manęs sakydama:

„Jau sakei tai prieš minutę“. Tiesiog paklausyk, prašau. Prisimink tuos laikus, kai tu buvai maža ir aš sekdavau tau vieną ir tą pačią pasaką kas vakarą, kol tu užmigdavai. Kai pastebėsi mano negrabumą naujoms technologijoms, duok man laiko jas išstudijuoti ir nežiūrėk į mane taip…

Prisimink, brangioji, kaip kantriai mokiau tave paprastų dalykų: naudotis stalo įrankiais, rengtis, šukuotis plaukus… Kai pastebėsi, kad aš senstu, prašau tavęs, būk kantri ir pabandyk suprasti, ką aš praeinu.

Jei laikas nuo laiko pamesiu pokalbio giją, duok man laiko prisiminti ir jei negalėsiu to padaryti, nesinervink ir nerodyk nekantrumo ir arogancijos.

Tiesiog žinok, kad man svarbiausia – būti šalia tavęs.

Ir kai mano senos pavargusios kojos neleis man eiti taip pat greitai kaip anksčiau, duok man ranką. Prisimink, kad aš irgi laikiau tave, kai žengei pirmuosius savo žingsnius.

Ir kai ta diena ateis, nenusimink…

Paprasčiausiai būk su manimi ir elkis supratingai, kol prieisiu savo gyvenimo pabaigą.

Aš visada branginsiu tą laiką ir tą džiaugsmą, kurį mes dalijomės kartu. Kasdien dovanojau tau šypsenas ir meilę, o dabar tiesiog noriu pasakyti, kad myliu tave… brangi mano mergaite“.