Anyta visada įsiverždavo pas mus be kvietimo, ji turėjo raktus nuo mūsų buto. Tačiau vieną dieną nusprendžiau nutraukti šį įžūlumą

Kai mes su vyru persikėlėme į mano butą, ji ėmė ateiti į mūsų namus. Pasirodo, vyras davė jai atsarginius raktus „Na, tai mama, tegu ateina pas mus“,- teisinosi jis.

Manęs tai netenkino, tačiau pagalvojau, kad jei anyta kelis kartus per mėnesį ateis į svečius, tai nieko baisaus. Tik aš labai klydau.

Todėl kad anyta ateidavo pas mus beveik kasdien ir, žinoma,be perspėjimo. Tokie mamos vizitai ėmė kelti įtampą mano vyrui. Pagaliau jis suprato, kad tai nenormalu.

Buvo net taip, kad po gerai praleistos nakties su vyru vien su chalatėliu įeinu į virtuvę, o ten sėdi anyta ir ramiai geria arbatą.

Aš, ignoruodama ją, nuėjau ruošti pusryčių.

Visgi tai mano butas ir aš noriu jaustis šeimininke. Paskui mane iš kambario išėjo vyras vienomis trumpikėmis, jis nesitikėjo pamatyti savo motinos prie stalo:

– Mama! 7 ryto, ką tu čia darai?

– Arbatą geriu, ką, nematai? – ramiai atsakė anyta.

O paskui ji man pasakė tai, kas mane apstulbino:

– Tu taip nesistebėk mano pasirodymu. Tu dabar ištekėjusi ir viskas, ką tu turi – tai vyro, o
atitinkamai ir mano, nuosavybė.

Šiai moteriai galima pavydėti logikos. Šį butą man padovanojo tėvai po universiteto, aš tada net nebuvau pažįstama su savo vyru. O ji jau viską už mane nusprendė ir joks įstatymas nieko negali įrodyti.

Tada vyras nusprendė pakeisti spynas. Nebebuvo jėgų kęsti netikėtų anytos pasirodymų.

Kai ji suprato, kad mes viską pakeitėme, dar ilgai mane barė, esą, aš sugadinau jos sūnų, nors jis pats pasiūlė šią idėją.