Kolegė pasiėmė į darbą savo 4-metį sūnų. Nesitikėjau, kad mūsų kolektyvas toks siaubingas

Neringa augina 4-metį sūnų viena. Vyras ją mušė ir tai buvo nepakenčiama. O Neringos mama rimtai susirgo ir liko prikaustyta prie lovos. Jai tenka išlaikyti visą šeimą vienai. Dėl to, kad jos mažylis dažnai serga, jai teko imti nedarbingumą, tačiau viršininkui tai ėmė nepatikti.

Ypač rudenį ir pavasarį praleistų dienų skaičius buvo didelis. Kad eilinį kartą neatsiprašinėtų ir nepykdytų viršininko, Neringa į biurą atsivedė sūnų, kuris turėjo temperatūros, o jos motina negalėtų jam laiku sugirdyti vaistų. O jis buvo aktyvus vaikas.

Nors motina ir prašė jo tyliai sėdėti nuošalyje ir netrukdyti dirbti kitiems,jis ėjo prie visų, iš smalsumo uždavinėjo klausimus kaip ir visi vaikai. Kabinete be mūsų su Neringa dirbo mūsų kolegė, netekėjusi jauna mergina.

Aš tai žinau, ką reiškia būti mama, pati turiu 3 vaikus. Man berniukas visiškai netrukdė savo smalsumu, o štai jaunoji kolegė neištvėrė ir ėmė piktintis:

– Argi galima atsivesti į darbą vaiką, juolab sergantį? Jis juk mus visus užkrės ir kas man mokės pinigus už vaistus tokiu atveju?

Neištvėriau ir pasakiau:

– Tu dar neturi vaikų ir nesuprasi jos. Manai, jai dabar lengva? Klysti. Sėdėtum tyliai ir dirbtum savo darbą, o jei nepatinka, gali apmokėti auklę ir jai nereikės vestis vaiko į darbą.

Dėl mano reakcijos ji supyko, tačiau nieko man neatsakė ir iškart nuėjo skųstis viršininkui.

Šis atėjo į mūsų kabinetą ir pasakė, kad rytoj laukia rimtas pokalbis. Ir arba Neringa dirbs be sūnaus, arba ją teks atleisti. Kaip neteisinga. Kaip jūs manote, tai padarė mūsų jaunoji kolegė?