Kaip laiminga santuoka vos nežlugo dėl vienos bjaurybės

Audra niekaip negalėjo baigti darbo. Ji buvo daktarė ir labai mylėjo savo pacientus. Stengėsi visus priimti, išklausyti.

Štai ir dabar, jos darbo diena jau dvi valandos kaip baigėsi, o kabinete sėdi senutė. Koridoriuje slankioja vyras, kuris pavargo laukti ir nuolat landžioja į kabinetą sužinoti, kada ji atsilaisvins.

Išrašiusi receptą Audra čiupo lietpaltį, rankinuką ir iššoko iš kabineto. Vyras ėmė ją nepiktai barti. Ji nusišypsojo savo miela vaikiška šypsena ir atsidavusi pažiūrėjo vyrui į akis. Tai visada veikė. Suveikė ir šįkart. Sėkmę užtvirtino prisipažinimu meilėje.

Pora kartu jau 7 m. Ji gydytoja, atsidavusi savo pacientams, jis – automechanikas. Jis, brolis ir tėvas turi šeimos verslą.

Jų santuoką galima būtų laikyti idealia, jei ne vienas dalykas – jie negalėjo susilaukti vaiko. Gydytojus aplankė, niekas nieko konkretaus nepasakė. Audra smarkiai pergyveno dėl to.

Rimvydas pastoviai ją ramino. Sakė, kad nereikia užsiciklinti. Galų gale už lango XXI amžius ir medicina pažengė į priekį. Galima išbandyti IVF procedūrą.

Sutuoktiniai planavo atostogas. Vyras pasiūlė važiuoti į Vokietiją. Ten nueiti pas geriausią specialistą. Jis jau susitarė. Audra patikėjo šiuo šansu.

Paskutinė darbo diena prieš atostogas ėjo į pabaigą. Kabineto duris pravėrė jauna mergina, brunetė. Vulgari persona. Jai reikėjo Audros Noreikės. Ji atėjo ne į priėmimą, o pasikalbėti. Gydytoja sutiko.

Paprašė 20 minučių palaukti lauke. Mergina paprašė neužtrukti, pas ją mažas vaikas. Seselė ir Audra susižvalgė. Buvo aišku, kad jai prireikė nedarbingumo ar kokios nors pažymos. Tik ne ant tos pataikė. Audra niekada nieko nedarė už kyšį.

Baigusi priėmimą, ji išėjo į lauką. Akimis paieškojo merginos. Štai ji, sėdi ant suoliuko. Tikrai ant rankų vaikas. Pastebėjusi ją, pakilo ir pasuko artyn.

Audra pasakė, kad mažylis nuostabus ir pasidomėjo jo amžiumi. Mergina išdidžiai pristatė jį Ignu Rimvydu, o save pavadino Kristina.

Audra suvaidino, kad jai malonu ir paklausė, ko reikia. Kristina ėmė reikalauti, kad moteris atiduotų tėvą sūnui. Audra negalėjo suprasti, apie ką ji.

Mergina tęsė. Paaiškėjo, kad ji kalba apie Rimvydą. Jie kartu 3 metus, labai myli vienas kitą, o jis vis negali palikti Audros, gaili jos. Todėl ji nori, kad geranoriškai atiduotų vyrą. Juk vaikas turi turėti tėvą. Audra buvo šoke. Ji visiškai nesitikėjo, kad mylimasis jai neištikimas. Tikėjo juo, galvojo, kad jie išvien.

Pilnomis ašarų akimis ji pasakė merginai, kad palieka vyrą ir nubėgo. Namie greitai susirinko daiktus ir dokumentus.

Norėjo išvažiuoti, kol vyras dar negrįžo iš darbo. Paliko raštelį, kad viską žino ir skyryboms paduos pati. Išlėkė iš namų. Pakeliui paskambino mamai ir pasakė, kad važiuoja pas ją.

Audra sėdėjo traukinio vagone. Nenorėjo nieko matyti, todėl išsipirko dvi vietas. Staiga pasigirdo pažįstamas balsas, kviečiantis ją. Į vagoną įlipo Rimvydas. Ji nesuprato, kaip jis ją rado. Pasirodo, perskaitė raštelį, paskui jam paskambino uošvė.

Vyras ėmė tikinti, kad niekada neapgaudinėjo. Ta mergiotė – buvusi darbuotoja. Ją sugavo vagiant, išvijo. Dabar bando keršyti. Audra negalėjo patikėti jo žodžiais. Tačiau vyras įtikino ją išlipti iš traukinio. Dirbtuvėse visi galės patvirtinti jo žodžius.

Namie Rimvydas ėmė priekaištauti žmonai, kad patikėjo nežinia kuo. Juk jis galvojo, kad jiedu kaip vienas. Moteris bandė teisintis bijojusi, kad jis paliks ją dėl negalėjimo pagimdyti. Tačiau jis įtikino, kad myli ją bet kokiu atveju.