Sesuo visą paauglystę ir jaunystę gadinosi sveikatą, o dabar visa šeima turi atiduoti pinigus, kad ji galėtų pagimdyti

Labai stipriai susipykau su mama, nes pavargau atiduoti pinigus sesers gerovei. Ji visą jaunystę elgėsi taip, kaip jai norėjosi, rėkė, kad vaikų jai nereikia ir reikalavo atstoti. O dabar jai 40, ištekėjo ir prisiminė, kad reikia skubiai gimdyti. Dabar lekia šimtai jos tyrimams, gydymui ir visam kitam, o finansinį srautą turi užtikrinti visa šeima.

Agnė vyresnė už mane 8 metais. Su manimi ji nedraugavo niekada, galbūt tik ankstyvoje vaikystėje, kurios aš nepamenu, bet ir tai vargu, nes ji visada pavydėdavo man tėvų.

Prisimenu, kaip ji parsivilkdavo namo tuo metu, kai visa šeima ruošdavosi į darbą ir mokyklą. Tėtis tuo metu jau buvo numojęs ranka į sesers šlaistymąsi, o mama toliau lepino neprotingą vaikelį. Nepaisant to, kad jauniausia šeimoje buvau aš, mamos dėmesys visada buvo sukoncentruotas į Agnę.

Po to, kai sesuo baigė aukštąjį, tėtis davė jai mėnesį susirasti darbą ir butą. Tada kilo baisus skandalas, sesuo rėkė, kad jis neišdrįs jos išvyti iš namų, mama verkė ir vadino tėtį bejausmiu rąstu, o aš buvau tėvo pusėje.

Galiausiai tėčio duotas mėnuo išsitempė į du, bet sesuo visgi išsikraustė. Mama su tėvu nesikalbėjo maždaug savaitę. O aš ne tai, kad triumfavau, bet laisviau atsikvėpiau.

Kai aš buvau 3-iame kurse, mūsų namuose įvyko kviestinė vakarienė, kur sesuo pristatė tėvams savo sužadėtinį. Neva pas juos viskas rimta, greit vestuvės, mama tėte, duokite pinigų. Ta proga sesuo ir su tėvu susitaikė. Pinigų tėvai, žinoma, davė.

Atšventė vestuves ir sesuo kuriam laikui vėl prapuolė iš akiračio. Maždaug po pusmečio apsireiškė pas tėvus pokalbiui. Pasirodė, jie su vyru bando susilaukti vaiko, ir niekaip.

Tačiau visa tai kainuoja nemažus pinigus, kurių jauna šeima neturi. O ir iš kur jų bus, jei sesuo dirba administratore kažkokioje parduotuvėje, o jos vyras – eilinis vadybininkas kažkokioje neaiškioje firmoje. Štai sesuo ir atbėgo ieškoti pagalbos pas tėvus.

Jie kažką ten paskaičiavo, pasitarė, o paskui mama pateikė man naujieną, kad man reikia pereiti į neakivaizdinį.

– Štai šiuos metus dar pabaik, o toliau pereik į neakivaizdinį. Ten ir mokėti mažiau, be to, tu galėsi dirbti, o pinigų mums dabar labai reikės.

Tai yra, seserį tempė dieniniame, o aš turiu baigti studijas neakivaizdiniame ir dar dirbti, kadangi seseriai atsiliepė jos palaidas gyvenimo būdas?

– Nebūk egoiste! Agnė turi rimtų problemų, ji negali pastoti, tai tau ne juokas! Griežiau dantimis, bet ką galėjau padaryti šioje situacijoje? Baigiau 3 kursą ir perėjau į neakivaizdinį, sėkmingai įsidarbinusi. O mama su tėčiu ėmė kišti pinigus į sesers tyrimus ir gydymą. Jai juk ne lygis eiti į paprastas klinikas, ji kreipėsi į kažkokį labai brangų centrą.

Jau ir aš studijas baigiau, o sesuo vis gydosi. Kiek pinigų išeina tam gydymui, aš nesiimu nė galvoti. Tėvai pastoviai kiša pinigus. O dabar, kai man nebereikia mokėti už savo mokslus, mama pareiškė, kad ir aš turiu atiduoti dalį atlyginimo sesers poreikiams. Čia jau aš neištvėriau, susipykau su mama, susirinkau daiktus ir išsinuomojau butą.

Agnė visą gyvenimą darė taip, kaip jai norėjosi, apie nieką negalvojo, o dabar aš turiu aukoti savo jaunystę, kad ištaisyčiau jos klaidas? Mama vadina mane egoiste, tėtis tiesiog priima situaciją kaip duotybę, o aš nė cento neišleisiu sesers poreikiams. Galų gale ji nemiršta.