Neįtikėtina! Praėjus pusei metų po įvaikinimo įmotė nepažino savo vaiko

Nevaisingumas – pagrindinė daugelio šiuolaikinių šeimų problema. Sėdimas gyvenimo būdas, netaisyklinga mityba, pastovūs stresai yra priežastis to, kad vis daugiau porų negali pastoti ir savarankiškai pagimdyti vaiko.

Egzistuoja keli alternatyvūs būdai, padedantys įveikti šią problemą. Pirma, verta praeiti viso organizmo diagnostiką kiekvienam iš partnerių. Visai tikėtina, kad po nustatytų problemų koregavimo hormonų terapija galima greitai ir lengvai nugalėti problemą.

Antra, gana populiarus tapo pagalbinis apvaisinimas – IVF. Jo dėka jūs net galėsite užprogramuoti būsimo vaiko lytį. Tačiau verta atsižvelgti, kad, be daugybės pozityvių pusių, IVF nepigus malonumas ir ne kiekvienam pagal kišenę.

Trečia, galima priimti į savo šeimą įvaikį, kuris dėl kažkokių priežasčių liko be tėvų. Deja, ne visų jėgoms
dovanoti visą savo meilę ir švelnumą visiškai svetimam žmogui. Todėl daugeliui toks variantas
nepriimtinas.

Tačiau yra tėvų, pasiruošusiam tokiam poelgiui, kategorija. Jiems ne problema praeiti visas biurokratines
pakopas ir priimti į savo šeimą mažylį. Lieka tik rasti būtent „savo“ mažylį.

Jauna pora iš Teksaso neturėjo vaikų ir ryžosi priimti mažylį iš vaikų namų. Pirmasis į Marko ir Lauros šeimą papuolė berniukas. Sutuoktiniai negalėjo atsidžiaugti savo įsūniu ir tiesiog maudė jį savo meilėje.

Su laiku jie suvokė, kad jų meilės pilnai užteks dar vienam vaikui. Ir tada Laura pradėjo dukters paieškas.

Ji pasirinko mažytę mergaitę iš Tailando su gražiu vardu Malea. Sutuoktiniams parodė nuotraukas, kur jų
įdukrai buvo vos keli mėnesiai. Ji patiko jiems iš pirmo žvilgsnio.

Mergaitė gimė labai skurdžioje šeimoje. Beveik iškart ji pateko į prieglaudą. Po to ją bandė įsivaikinti
kelios šeimos, tačiau galiausiai grąžindavo mažylę atgal. Markas ir Laura nesustojo ties sunkumais ir
pasiėmė Malea.

Po kelių mėnesių Laura pamatė fotografijas, kuriose buvo užfiksuota Malea paskutiniais gyvenimo vaikų namuose mėnesiais. Pamatyta sujaudino Laurą iki širdies gelmių. Į ją žiūrėjo liūdna nelaiminga mergaitė, truputį panaši į Malea.

Bet tai buvo ne jos dukra! Jos Malea pastoviai šypsojosi, juokėsi ir tiesiog maudėsi meilėje. O mergaitė iš prieglaudos visa savo išvaizda spinduliavo skausmą ir nuoskaudą.

Tai padarė Laurai tokį įspūdį, kad ji ryžosi įrašyti vaizdo kreipimąsi aplinkiniams. Savo pavyzdžiu ji pademonstravo, kokie įspūdingi pokyčiai nutinka vaikams, kurie iš vaikų namų ateina į mylinčią šeimą.

Pažiūrėkite patys, kaip dabar atrodo Malea. Joje labai sunku pažinti tą nelaimingą liūdną mergaitę, kuri buvo vaikų namuose.

Dabar ji turi brolį, mylinčią šeimą ir užtikrintą rytdieną, kurią Malea pasitinka su šypsena.