Idomybes
Suaugusi meilė – tai…Tai pagarba ir atsargumas…
Apie meilę, kai nėra kančios. Ji tokia suaugusi, rami. Rūpestinga. Su geismu, aistra ir pertraukomis pažvengti iš anekdoto.
Be akmens užantyje ir noro pasinaudoti bei išsunkti iki paskutinio lašo. Su pauzėmis be nepatogumo ir pagarba mylimojo gyvenimui bei individualumui. Su delikatumu praeities traumoms ir pagarba žmonėms, kurie mylėjo tavo mylimąjį.
Su mokėjimu prašyti be pretenzijų ir noru virti kavą, ir supratimu, kad jis niekada nepaprašys to, kas pakenks man.
Tai žinojimas, koks žmogus šalia. Didžiavimasis jo pergalėmis, noras gėrėtis vidine šviesa, kuri šviečia visiems, bet tau ryškiau ir šilčiau.
Suaugusi meilė yra tai, kaip mes panašūs. Su mylimuoju yra apie ką tylėti ir yra kryptis gyventi. Su noru supažindinti su artimais draugais ir tėvais, nes nėra abejonės, kad tavo pasirinkimas teisingas.
O ir nėra poreikio patvirtinimams ir statuso „kartu“ demonstravimui, tiesiog todėl kad „o kaip gi kitaip?“
Tai visų tų svajonių „vaikštinėti kartu“, „kalbėtis su draugu kaip su savimi“, „tylutėliai juoktis“, „jėga ir išmintis kartu“, „pagaliau susitikome“ išsipildymas.
Tai prioritetų išdėliojimas ir paieškų nutraukimas.
Meilės šaltinis viduje ir iš pradžių atsirado noras mylėti, ir šio noro vertas žmogus dabar šalia. Ir nori mylėti. Jis tai sugeba.
Suaugusi meilė – tai kai tu tampi stipresnis, o mylimasis geresnis. Tai pagarba ir atsargumas. Renkantis žodžius, veiksmus.
Bet ne tam, kad „nesugadintum įspūdžio“. Atsargumas, kad netyčia neužgautum mylimo žmogaus pasaulio. Ne perdaryti, o pridėti palaikymo, kad jis taptų dar laimingesnis. Juk jei meilė suaugusi, tau rūpi jo laimė.
Ir netiesa, kad esą aistra ir geismas būdingi tik kankinančiai meilei. Netiesa.
Tikras geismas suaugęs, be projekcijų. Vyras ir moteris. Nėra tėvų ir vaikų traumų.
Tai vienodo dydžio žmonės.
Ir gali būti sunkumų, gali būti skirtingi žemėlapiai, bet jie susitikrina ir susiderina.
Suaugusios meilės realizacijai svarbi sąlyga. Panorėti. Mylėti. Atsakyti meile. Tapti suaugusiu ir pagydyti save.
Išreikšti pagarbą savo praeities meilės traumoms ir paleisti jas.