Dievas visada apsupa mus tais žmonėmis, su kuriais mums būtina išsigydyti nuo savo trūkumų

Dievas mus visada supa tais žmonėmis, su kuriais turime išsigydyti savo trūkumus. Šie žmonės nėra atsitiktiniai – jie ateina į mūsų gyvenimą tam, kad taptų veidrodžiu, atspindinčiu mūsų vidinius prieštaravimus, silpnybes ir net baimes.

Kiekvienas žmogus, su kuriuo bendraujame, yra galimybė augti ir suvokti tai, kas mumyse reikalauja išgijimo ir permainų.

Kartais tokie žmonės gali mums kelti skausmą arba pateikti sunkių užduočių, tačiau tai nėra atsitiktinumas, o didelio plano dalis.

Sunkumai, kuriuos patiriame santykiuose, dažnai signalizuoja apie tai, į ką turėtume atkreipti dėmesį savyje – tai, ką ignoravome arba nuo ko bandėme pabėgti.

Susitikimai su tokiais žmonėmis gali sukelti stiprias emocijas – pyktį, nuoskaudą, baimę, pavydą – ir būtent šios emocijos nurodo mūsų pažeidžiamas vietas, kurios reikalauja dėmesio ir darbo su savimi.

Kiekvieno mūsų gyvenime yra tokių, kurie moko mus kantrybės, atleidimo ir besąlyginės meilės. Šios pamokos gali būti skausmingos, bet jos veda į tikrąją transformaciją, kai išmokstame paleisti senas nuoskaudas ir priimti save bei kitus tokius, kokie esame.

Pamažu ateina suvokimas, kad žmonės, su kuriais susiduriame, vaidina svarbų vaidmenį mūsų dvasiniame kelyje, ir net tie, kurie mums kelia skausmą, daro tai tam, kad parodytų, kur dar reikia vidinio išgijimo.

Kiekvienas susitikimas, kiekvienas ryšys – tai žingsnis link savęs pažinimo. Per kitus žmones mes pažįstame ir priimame savo šešėlius, išsilaisviname iš senų elgesio šablonų ir atrandame naujas, šviesesnes savo puses.

Dievas siunčia mums būtent tuos, kurie gali pažadinti mus iš dvasinės miego, padėti įveikti iliuzijas ir pasiekti naują supratimo bei meilės lygmenį.