Sako, kad meilė gyvena tris metus. Kvailystė. Antanina ir Kazimieras Petraičiai pragyveno kartu 35 metus…

Sako, kad meilė gyvena tris metus. Kvailystė. Antanina ir Kazimieras Petraičiai pragyveno kartu 35 metus. Žiūrėdamas iš šalies į šią porą, stebiesi. Jie visada kartu. Vaikšto susikibę rankomis po parką, eina į kiną ar teatrus, važinėja dviračiais. Jie visada įsitraukę į pokalbį, nesiginčija, tiesiog meiliai šnekasi.

Per visą tą laiką Kazimieras Petraitis neleido sau ištarti nė vieno grubaus žodžio žmonai, jis visada stengėsi ją apsaugoti, rūpinosi ir lepino. Antanina Petraitienė irgi rūpinosi savo vyru, visame kame jį palaikė, neapkraudavo namų rūpesčiais. Jie buvo vienas kitam idealiais vyru ir žmona. Nuo pačios pirmos dienos jie buvo atsakingi vienas už kitą. Jie niekada nesiginčijo dėl smulkmenų, o aptardavo viską ramiai, tausojo savo nervus.

Kai vyrui iškilo sunkumų darbe ir jį atleido, Antanina negraužė jo, o visaip palaikė ir paskatino užsiimti verslu, apie kurį Kazimieras seniai svajojo. Kad padėtų, iš pradžių žmona pradėjo dirbti mokytoja. Taip, pinigų neužteko. Laiko buičiai taip pat. Tačiau jie susidorojo. Dabar Kazimieras Petraitis ne šiaip meistras gamykloje, jis stambus verslininkas, viršininkas. Ir viskas žmonos dėka, kuri palaikė reikiamą minutę, o ne žemino ir ėdė.

Kai Antanina laukėsi ir buvo dekrete, Kazimieras specialiai nepastebėdavo netvarkos namuose. Žmona ne akla, ji pati tai žino, o išgirsti tai iš vyro būtų skaudu. Jie dalijosi pareigas po lygiai, kartu augino vaikus ir rūpinosi jais ir niekada nenuvertino vienas kito darbo.

Nei vyras, nei žmona niekada nesusimąstė apie neištikimybę ir nepavydėjo vienas kito, juk be pasitikėjimo negali būti meilės. Kaip jos negali būti betarpusavio pagarbos, draugiško palaikymo, bendrų interesų ir hobių.

Meilė gyvena būtent tiek, kiek tu jai leidi gyventi ir dirbi su santykiais.