Gyvūnai
Išsekusi katė suvalgė dešrelę ir liūdnai pažvelgė į merginą, nesitikėdama gauti pagalbos
Kai Lena Novožilova susimąstydavo apie tai, kad gal reikėtų užsiveisti katinėlį, ji visada galiausiai nuspręsdavo, kad jei kokiam katinėliui to labai reikės, jis pats ją suras. Taip ir nutiko!
Prieš pusantrų metų Jelena pakeitė gyvenamąją vietą. Persikrausčius, noras turėti augintinį, dar labiau užaštrėjo. Mergina vaikštinėjo gatvėmis ir įdėmiai žiūrėjo į kates, ieškodama rudaplaukio savo svajonių katino…
Taip, Lena norėjo būtent rudaplaukio katino. Bet sutiko baltą, ir ne katiną, o katytę – alkaną, murziną, susivėlusią. Katyte buvo perkąstas petys – matyt, besipešant su katinais ar šunimis.
Lena nuskubėjo namo ir sugrįžo, nešina dešrele. Katytė godžiai suvalgė vaišes, o paskui ilgesingai pažvelgė į gerąją merginą. Ji visai nesitikėjo to, kas nutiko paskui…
O toliau atsitiko tai: Lena pakėlė katytę ir nusinešė namo. Ji nusprendė padaryti ją savo šeimos dalimi.
Toliau sekė medicinos procedūros: gydymas nuo blusų, ausų erkių, o taip pat išgydytas petys. Ne iš karto, bet katytė visai išgijo.
Novožilovai ilgai negalėjo nuspręsti, kaip pavadinti naująją numylėtinę. Galiausiai visiems patiko neįprastas vardas – Miska.
O kaip gi rudasis katinas, apie kurį svajojo Lena? Mergina mano, kad vieną kartą jai lemta jį sutikti. Na o kol kas ji rūpinasi tik Miska ir myli ją visa širdimi!