Kai mama pateko į bėdą, paskambinau vyrui paprašyti pagalbos, jis neatsisakė, tačiau paskutinis jo žingsnis mane apstulbino

Mano tėvai visą gyvenimą pykosi kaip šuo su kate. Mano tėvas sunkus žmogus, jis motinai per 20 santuokos metų tiek visko pridirbo, kad man net sunku išvardinti.

Kai jį atleido iš darbo, pradėjo baisiai gerti. Mamai buvo sunku, tėtis net ranką prieš ją pakeldavo. Kartą ji neištvėrė ir paliko tėvą. Mama paskambino man su ašaromis ir ėmė prašyti pagalbos:

– Dukrele, aš nežinau, kur man eiti. Išėjau iš vyro, jis vėl mane primušė. Kaip nenoriu grįžti namo, jis mūsų butą pavertė tikra landyne. Jis smarkiai pasikeitė, nežinau, kaip kęsti visa tai.

Negalėjau palikti mamos gatvėje, todėl paskambinau vyrui; jis neseniai gavo palikimą – vieno kambario
butą.

– Brangusis, mama bėdoje, reikia jai padėti. Ji gali pagyventi tame bute? Neilgai, vos kelias dienas,
o paskui grįš namo.

– Kodėl klausi? Žinoma, gali. Tegu gyvena kiek reikia, nepaliksime jos sunkioje padėtyje,- pasakė
man Ignas.

Atvežiau mamą į butą ir palikau jai raktus. Mes su vyru galvojome, kad ji pagyvens daugiausia savaitę ir grįš pas tėvą, tačiau to nenutiko. Praėjo jau 8 metai, o motina taip ir gyvena žento bute.

Su šituo butu mes turėjome planų. Vyras Ignas norėjo padovanoti jį sūnui, kadangi jis jau suaugo ir turi pradėti savarankišką gyvenimą. Mūsų sūnus jau turi ir merginą, nori vesti, o dar naujiena – ji laukiasi.

Todėl vyras ėmė pykti.

– Mums reikia sūnų įkurdinti, o tavo motina nenori išsikraustyti. Išspręsk šią problemą ir kuo
greičiau.

Buvau pasipiktinusi, todėl kad iš jo žodžių buvo galima pamanyti, kad jam nusispjaut į mano motiną. Jis taip ir sako: tavo motina – tavo problemos. Kiek mes gyvename, niekada nebuvo, kad dalintumės problemas į mano ir tavo, o čia jis man taip pareiškia.

Man buvo apmaudu, o ir kaip jis įsivaizduoja problemos sprendimą?

Man išvyti savo motiną į gatvę, ar ką? Aš tam nepasiruošusi. Vyras sako, kad motina grįžtų pas tėvą, bet tai neįmanoma. Tėvas iš savo buto tikrą viengungio irštvą padarė.

Atsiveda laisvo elgesio moterų ir dienų dienas girtauja su sėbrais. Mama jau įprato prie ramaus ir vienišo gyvenimo. Manau, kad sūnus turi pats užsidirbti butui, o kol kas tegu nuomojasi. O mano mamai jau virš 70 metų, tegu ji nugyvena savo dienas viena komforte.

Vyrui taip ir pasakiau, kad mano motinos mes neišvysime. Jis, žinoma, įsižeidė ir net nesikalba su manimi, tačiau aš pasielgiau teisingai.