Kam priklauso moteris?

Moteris priklauso tam vyrui, kuris atėmė iš jos savarankiškumą. Būtent taip ir ne kitaip. Nuraminsiu ypač nepatenkintus, kurie, neįsigilinę į esmę, puola ginti moterų teisių. Po „savarankiškumo atėmimu“ turima omenyje ne teisės į pasirinkimą ar nuomonę atėmimas, ne laisvės apribojimas ir ne judėjimo laisvės kontrolė. Tai ne dominavimo demonstravimas.

Savarankiškumo atėmimas – tai išlaisvinimas iš problemų, kurias moteris turi spręsti viena. Per didelis moters savarankiškumas atima iš vyro galimybę kištis į procesą, priverčiantis jį tapti pašaliečiu stebėtoju su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Jei moteris viską gali išspręsti pati, tai kam jai stiprus vyras? Jis stovi nuošalyje, pavirsdamas amorfiška substancija. Savo savarankiškumu moteris nušauna du zuikius: pačią problemą ir vyro susidomėjimą ja.

Šiuolaikiniame pasaulyje moteris gyvena savigynos sąlygomis. Dėl baimės, kad niekam nebus reikalinga ir nebus kam ją apginti. Gyvendama „savisaugos“ režime, moteris prisiima vyro pareigas. Ji susikuria granito sieną, vietoj to, kad pasinaudotų moteriška išmintimi, užsimintų vyrui apie jai reikalingą pagalbą. Ji laiko tai žeminančiu dalyku…

Mieli angelėliai, supraskite, kad vyras apsidžiaugs, pasijutęs reikalingu. Jam labai svarbu žinoti, kad būtent jis gali susidoroti su problema. Jam būtina žinoti, kad jis reikalingas ne tik seksui, bet ir buitinėse sąlygose. Kiekvienam vyrui reikia leisti suprasti, kad jis sugeba ne tik mylėti, bet ir spręsti kitas užduotis, duodamas moters.