Idomybes
Kai vyras apkabina moterį…
Kai vyras tyliai prieina iš nugaros ir apkabina moterį, jis savo rankomis uždaro ratą… Jos ratą ir savo… Švelnumo, šilumos, supratimo, apsaugos ratą.
Ir į šio gyvo rato patį centrą jis patalpina moterį…
Tuo jis nevalingai parodo, kad dabar ji – jos Visatos centras…
Vyras apkabina moterį ir tyli…Tyli ir moteris… Ji jaučia, kaip šiltos srovės eina nuo šitų karštų ir tylių rankų…Šiame rate jai ramu… Jauku…
Ji tirpsta šiame tyliame švelnume lyg cukrus…
Kas ji dabar, stovinti jo gyvojo rato centre? Ką ji jaučia? Kas ji šią akimirką? Moteris ar mergaitė?
Mylima ar mylinti… Tyla… Lengvu neišsakytumo pledu dengia moters pečius… ir slepia nuo vyro savo mintis… ar jau nebeslepia? Juk jis dabar paprasčiausiai apkabina ją… apsaugo nuo išorinio pasaulio… kur taip šalta ir žvarbu… O čia… jo rankose – šilta ir jauku… Saugu… Ir ramu…
Visa tai, ko moteris taip nevalingai ieško… taip laukia ir tikisi…
Dažniau apkabinkite moterį… Įveskite ją į savo rato centrą… Aukštinkite ją visada savo jausmingo švelnumo maudžiančiu drebuliu… Tiesiog mylėkite ją… Jai tai taip būtina… Lygiai taip pat, kaip tai dabar būtina ir jums…
