Kažkuriuo momentu Musytė patikėjo žmonėmis ir tapo ramesnė bei linksmesnė. Dabar ji žino, kad viskas bus gerai. Kiekvieną žmogų ji laiko draugu

Bėgti paskui automobilį nebuvo prasmės. Žinoma, niekas nebūtų sustojęs. Beprasmiška šauktis žmogiškumo ir atjautos. Geriausiu atveju juos perneštų į kitą vietą. Na ką gi, tegu juos teisia Viešpats! O kalė-motina blaškėsi aplink dėžę su savo jaunikliais.

Ji neturėjo laiko galvoti apie tai, kas įvyko. Jai buvo būtina rūpintis savo palikuoniais. Dėžė lėtai, bet užtikrinai iro smulkiomis dalelėmis. Kai kurie tiesiog eidavo pro šalį apsimesdami, kad nieko nepastebi. Kiti pašerdavo šuniukus ir eidavo ten, kur buvo numatę. Tačiau atsirado tokių, kurie gyvūnams padarė pastogę.

Žinoma, namelis buvo palaikis, tačiau tokia pastogė užtikrino gyvūnams apsaugą nuo darganos. Paklotui įdėjo šieno. Todėl šunims buvo šilta. Kasdien Elena su vyru šėrė šunis. Taipogi pasakojo apie juos savo kaimynams ir pažįstamiems. Netrukus  šuniukai rado šeimininkus.

Musei rado laikiną prieglobstį. Tiesa, ji truputį nusiminė, kai neteko savo jauniklių. Anksčiau ji matė prasmę kovoti už savo gyvybę, dabar ji dingo. Žmonės stengėsi jai išaiškinti, kad jos jaunikliai saugūs.

Ji įdėmiai klausė ir žiūrėjo savo tyromis nuoširdžiomis akimis. Kažkuriuo momentu Musytė patikėjo žmonėmis ir tapo ramesnė bei linksmesnė. Dabar ji žino, kad viskas bus gerai. Musytė švelni su žmonėmis. Kiekvieną žmogų ji laiko draugu.