Dukros vestuvėms išleidome krūvą pinigų, o ji susiruošė skirtis

Mūsų dukra ištekėjo prieš du metus. Jai ir vaikinui tuo metu buvo vos 23 metai, todėl vestuves apmokėjo abiejų pusių tėvai. Ir štai praėjo tiek nedaug laiko, o Kristina mums jau pareiškė, kad jie ruošiasi skirtis.

Labai susinervinau. Visų pirma, buvo baisiai apmaudu dėl to, kad mes išleidome gausybę pinigų vestuvių šventimui. Kristina mūsų nė neatsiprašė, kad šie pinigai buvo išleisti, tiesą pasakius, tuščiai.

O antra, galvojau apie tai, kur dukra dabar gyvens. Iki skyrybų jie su vyru gyveno bute, kurį jam nupirko tėvai dar iki santuokos.

Atitinkamai dukra niekaip negalėjo pretenduoti į tuos kvadratinius metrus. O buto nuomai jai gali neužtekti pinigų. Visgi ji jauna specialistė, gauna visai nedidelį atlyginimą.

Tačiau stengiausi vyti visas šias mintis ir maksimaliai palaikyti dukrą. Praėjus savaitei po to, kai ji mums su tėvu pareiškė apie skyrybas, ji persikėlė pas mus.

Pasakė, kad skyrybų procesas pradėtas ir ji nenori matyti savo buvusiojo. Neklausinėjau apie jos planus. Pamaniau, kad dukrai reikia atsigauti po pergyvenimų ir truputį atsipalaiduoti.

Tačiau praėjo savaitė, paskui antra, o Kristina taip ir nepradėjo pokalbio apie tolesnius planus. O mums su tėvu buvo nebelabai patogu gyventi su ja. Žinoma, mes mylime savo dukrą, tačiau mes jau suaugusi karta, o ji visai jauna.

Grįžta namo po vidurnakčio, mes dėl to pabundame. Mėgsta garsiai klausytis muzikos, prie ko mes visai nepratę. Trumpai tariant, suaugusiems vaikams nereikia gyventi su savo tėvais, visada taip maniau. Todėl kažkuriuo momentu visgi ryžausi pradėti dukters gyvenamosios vietos temą.

– Dukrele, na kaip tu, galvojai, kur gyvensi? – pradėjau aš.

– Na ne. O ką, reikėjo? – nerūpestingai paklausė ji.

Kristina mane pribloškė savo atsakymu. Aš maniau, kad ji tiesiog svarstė visus už ir prieš ir ruošė kažkokią bazę. Pasirodė, kad ji paprasčiausiai plaukė pasroviui ir nė nesusimąstė, kur dabar gyvens.

– Taip, dukrele, norėtųsi, kad tu jau susirūpintum savo būsto klausimu. Gyventi tėvų namuose per ilgai – bloga idėja. Tu jau suaugusi mergina, todėl bandyk kažko ieškotis, o mums su tėvu sunku derintis prie tavo gyvenimo ritmo,- griežtai pasakiau aš.

– Na nieko sau! O aš maniau, kad tėvai palaikys mane sunkiu periodu. O jie veja iš gimtų namų. Štai tau ir palaikymas,- atsakė dukra.

– Ačiū, žinoma, už jūsų triūsą. Bet ar tu norėtum, kad aš būčiau nelaiminga santuokoje, bet kentėčiau tik todėl, kad jūs su tėčiu išleidote pinigus iškilmėms? – pareiškė dukra.

Pasakiau, kad nebenoriu tęsti pokalbio, nes man nepatinka jos tonas. Niekada nepagalvočiau, kad ji ims su manimi taip kalbėti.

Turbūt Kristina įsivaizduoja save suaugusia, juk ji jau, galima sakyti, išsiskyrusi moteris. Tačiau elgiasi kaip visiškas vaikas. Labai tikiuosi, kad jai užteks proto visgi imtis savo gyvenimo kontrolės. Arba mums su tėvu teks imtis radikalių priemonių.