Laikinai apsigyvenimas kartu su mama dukrai vos nesukėlė nervinio išsekimo

Žodžiu, verslas broliui nesisekė, todėl jis įklimpo į skolas. Mamai teko parduoti savo butą, kad padėtų Giedriui atsiskaityti su kreditais.

Už likusius pinigus ji nusipirko nedidelę studiją naujos statybos name, tačiau namas dar nepriduotas. Ji pasiprašė pas mus laikinai pagyventi, juk jai daugiau nėra kur dėtis.

Mano vyras nebuvo prieš, todėl sutikau. Juolab kad mes visą dieną prapuolame darbe, namuose labai nebūnam. Iki šiol mūsų santykiai su mama buvo visai normalūs, o paskui…! -pasakoja 26 metų Daiva.

– O kaip dabar?

– Per bendro gyvenimo mėnesį manęs vos neištiko nervinis išsekimas. Toks jausmas, kad ją kas pakeitė! Ji visą dieną bamba ir pyksta. Viskas jai ne taip!

Daivos butas nors nedidelis, bet 2 kambarių. Mamą apgyvendino svetainėje, skyrę jai išskleidžiamą sofą. Daugiau laisvos vietos nėra.

Mama iš principo sutiko su tokiomis gyvenimo sąlygomis, nes kitų variantų neturėjo. Nuoma buvo ne jos kišenei, o Giedrius jos pas save nesikvietė. Daiva su vyru daug dirba, juk savo jėgomis moka paskolą. Namo grįžta vėlyvą vakarą, o ryte vėl bėga į darbą.

– Po savaitės mama ėmė skųstis, kad jai nepatogu miegoti ant sofos. Vyras nupirko jai ortopedinį čiužinį, kad nesijaustų sudūrimų.

Vis tiek nepatenkinta! Paskui prisikniso, kad mes jai mažai lentynų spintoje skyrėme. Bet pas mus viena spinta visai šeimai! Ji specialiai provokuoja konfliktus ir rengia aiškinimusis. Čia išvis praeiškė, kad mes ją priglaudėme kaip svetimą. Matyt, jai reikėjo atlaisvinti miegamąjį ir miegoti pereinamoje svetainėje. Štai jums ir dėkingumas! – atsidūsta Daiva.

Be to, Daivos mama aktyviai šeimininkauja dukters bute ir viską perstatinėja taip, kaip jai norisi. Neseniai sudaužė kaitlentę, bet vis tiek apkaltino šeimininkus.

O vakar įmetė baltus žento marškinius skalbtis su rožiniu rankšluosčiu, viskas aplipo. Vos nesukėlė gaisro – paliko virti bulves ir užmigo.

– Ir jokio priekaišto pasakyti negalim, juk iškart prasideda nuoskaudos! – pasakoja Daiva.

Sutuoktiniai dabar nenori grįžti namo, kad su ja nesusidurtų. Jie jau ir vakarieniauja kavinėje. Kai mama apie tai sužinojo, vėl ėmė purkštauti. Esą, kokie turtuoliai, po kavines laksto.

– Tiesą sakant, man jau prieš vyrą nepatogu. Jis kol kas tyli, tačiau greitai jo kantrybė sprogs. Jei taip elgtųsi anyta, jau seniai būčiau sukėlusi skandalą.

Kai mama pasiprašė pas mus gyventi, reikalavimų nekėlė, o dabar niekas jos netenkina. Ir štai mes eilinį kartą susibarėme. Šiandien net nakvoti negrįžo – miegojo savo kabinete. Ar verta sakyti, kaip aš jaučiuosi?- vos neverkia Daiva.

Dukra bandė skambinti motinai, tačiau ši principingai nekelia ragelio ir neatsako į žinutes. Vyras ramina Daivą ir sako, kad ši paleistų situaciją.

Bet argi tai įmanoma? Daiva nė nemanė, kad gyvenimas kartu baigsis tokia absurdiška situacija. Iki tol su mama buvo geri santykiai ir niekada jokių nesutarimų nekilo. Kas su ja dabar darosi, dukra nežino. Ji viskuo kaltina Daivą ir daro taip, kad ji jaustųsi kalta.

Dukra mano, kad čia jau kvepia senatviniu marazmu, juk kito paaiškinimo tiesiog nėra.

Ir ką daryti Daivai? Ar verta pirmai taikytis? O gal reikia paleisti situaciją? Ką pasakysite?