Man įkyrėjo pagyvenę vyro tėvai, noriu pasiūlyti vyrui atiduoti juos į senelių pensioną

Turbūt mane dabar užmėtys šlepetėmis, bet neskubėkite smerkti, geriau pastatykite save į mano vietą.

Aš ištekėjusi beveik 30 metų, su vyru užauginome dukrą, kuri irgi ištekėjusi, turime 2 anūkus.

Iš pradžių mes visi gyvenome 2 kambarių bute, kuris atiteko man iš tėvų, gimus antrajam anūkui, palikome jiems butą, išsikraustėme į nuosavą vyro tėvų namą.

Iš pradžių sprendimas man atrodė teisingas – namas didelis, vietos visiems užteks, o ir senukams reikia pagalbos.

Tačiau, pagyvenus su jais 2 metus, noriu galvą trankyti į sieną, kaip tai nepakeliama. Esmė tame, kad vyras nuo ryto iki vakaro prapuolęs darbe, o aš dirbu buhaltere pagrinde iš namų.

Todėl seniams atrodo, kad aš nieko neveikiu ir skubiai reikia mane užkrauti darbu. Ypač užknisa anyta, kuri įsikalė į galvą, kad jai dimentsija (būtent taip ir taria, matomai jai labai patinka žodis), todėl išsidirbinėja kaip nori.

Ji pastoviai skundžiasi, rodo kaprizus, reikalauja dėmesio, nesibeldusi įsiveržia į mūsų kambarį ir nervina savo nesibaigiančiu zyzimu.

Šešuras ne ką geresnis – išmeta taurelę kitą ir ima daryti tvarką, viską dėlioja iš vietos į vietą taip, kad paskui nieko neįmanoma rasti.

Pažįstama neseniai įkurdino savo močiutę senelių pensione, mes su ja ten važiavome ir galiu jums pasakyti, kad senukai jame gyvena labai neblogai.

Svarbiausia, kad jie visi ten ant vienos bangos, valandomis pasakoja vieni kitiems savo begalines istorijas ir tai nieko neerzina.

Priežiūra ir maitinimas geras, pragyvenimo kaina adekvati – į įstaigos sąskaitą pervedama pensija ir dar nedidelė priemoka.

Štai ir galvoju, kaip pasiūlyti vyrui patalpinti tėvus į tą pensioną. Manau, pirmoji jo reakcija bus smarkiai negatyvi, bet juk galima pabandyti, o jei jiems ten patiks.

Na negaliu aš su jais kartu gyventi, mane ima purtyti, kai juos matau!!!