Mano amžiuje buvo netikėta sužinoti, kad ji turi kitą vyriškį

Neištikimybę pergyventi visada sunku, bet dar sunkiau, kai tokia situacija nutinka garbiame amžiuje. Kai partneriai jaučiasi it vienis, kai beveik visas gyvenimas nueitas petys petin. Ir štai tau nemalonus siurprizas!

Turbūt daugelis nusišypsos sužinoję, kokiu būdu aš sužinojau apie neištikimybę. Kasmet pavasarį lankau savo seserį kitame mieste, išvažiuoju ten savaitėlei. Ji dabar vieniša, palaidojo vyrą, vaikų jie taip ir nesusilaukė, aš atvažiuoju padėti jai su generaliniu tvarkymusi, ji negali valyti dulkių aukštai, paniškai bijo nukristi.

Atvažiuoju pas seserį su mūsų taksų veislės kalyte Moše, kad ji kaimynams netrukdytų savo kaukimu, nes ji manęs ilgisi. Su Moše mes turime kažkokį paslaptingą ryšį.

Grįžus namo sutuoktinės dar nebuvo. Mano augintinė iškart ėmė uostinėti savo teritoriją, o kaipgi, ji pasiilgo savo vietos. Ėmiausi kraustyti savo nedidelį lagaminą , kalytė tuo metu šokinėjo ant mūsų lovos, ji mėgo ten leisti laiką.

Ir štai aš pastebiu, kaip ji tempia man neaiškų skudurą. Pasirodė, kad tai kojinė, beje, svetima. Ji buvo pilka, o pas mane tik juodos.

Sutuoktinė grįžo namo, priėjo prie manęs tradiciškai po išsiskyrimo apkabinti ir pabučiuoti, o aš ją patraukiau. Ji nusišypsojo: „Brangusis, kas tau?“ O aš jai tą kojinę rodau. Ir… toliau buvo galima viską filmuoti, ji visa išraudo, o jos žvilgsnyje matėsi siaubingas išgąstis.

Gintis buvo beprasmiška, todėl ji nė nesistengė, čia viskas ir taip aišku. Pasirodė, kad partneris jaunesnis 12 metų, jie susitikinėja jau 2 metus, santykiai užsimezgė darbe.

Susitikimai vyksta retai, o dabar ji išdrįso pasikviesti jį namo. Pamestos kojinės jie uoliai ieškojo, bet pasirodė, kad ji įkrito tarp pagalvių.

Leidau jai išsikalbėti, o paskui pasakiau, kad skirsiuosi. Ji sukėlė isteriką, rėkė, kad dėl visko kaltas tik aš, kad nustojau skirti jai dėmesio, dar kažką, svarbiausia jai buvo apsiginti.

Ką verta pažymėti, kad tai nesąmonė, mūsų santykiai buvo puikūs, mes ypač retai ginčijomės ar barėmės, stengėmės palaikyti vienas kitą. Turbūt kažkuriuo momentu ji pagalvojo, kad gyvenimas eina pro šalį, nieko įdomaus daugiau nebebus, panoro išbandyti aštrius pojūčius.

Nusičiupo jauniklį. Kaip patarlėje : „žilė galvon – velnias uodegon“.

Žinoma, visa mūsų giminė buvo šokiruota, kai sužinojo, kas nutiko. Turbūt visi artimi giminaičiai bandė įstatyti jos smegenis į vietą, kadangi ji man skambinėja jau virš mėnesio, rauda, maldauja jai atleisti, sako, kad atgailauja dėl savo elgesio.

Matyt, tas vaikinukas ją paliko, dabar ji nori grįžti. O man nėra tokio noro, nebenoriu gyventi su ja. Teisme mums paskyrė mėnesį, per kurį mes galime pasiimti skyrybų pareiškimą. O dabar jis eina į pabaigą ir mus išskirs, būsime laisvi kaip paukščiai, tegu linksminasi.

Dabar gyvenu vienas, žinoma, nepasakysiu, kad man gera ir lengva. Bet reikia stengtis iš naujo kurti savo gyvenimą, kol kas nesugalvoju, kaip tai padaryti, širdyje liūdna, naktimis labai blogai miegu. O atleisti neištikimybės negaliu, praeis laikas, atsigausiu. Vaikai reguliariai man sako, kad ji irgi kenčia, kad gailisi dėl to, ką padarė ir nori susigrąžinti mūsų santykius.

Tačiau manau, kad jai neatleisiu. Ji parodė savo tikrąjį veidą, mes kartu nugyvenome 27 laimingus santuokos metus. O dabar tie metai šuniui ant uodegos.

Gyvenu vienatvėje ir stengiuosi planuoti tolesnį gyvenimą, kažkaip kurti jį iš naujo. Pasak vaikų, sutuoktinė dabar irgi vieniša, visiems pasakoja, kaip atgailauja ir myli tik mane.

Tačiau grįžti aš nesiruošiu, ji jau parodė, kad nieko man nejaučia, išpylė ant manęs kibirą purvo. Nesigailėdama ilgų santuokinio gyvenimo metų, pridirbo tiesiai į dūšią vyrui, kuris ją nuoširdžiai mylėjo.