Mano mamai 65 metai ir ji susiruošė tekėti! Nesuprantu kam

Mano mamai 65 metai ir štai tokiame amžiuje ji susiruošė tekėti. Visai jau gėdą ir sąžinę prarado!

Tekėti mano mama susiruošė jau 3 kartą. Pirmą kartą ji buvo ištekėjusi už mano vyresniojo brolio tėvo, paskui jie išsiskyrė ir ji ištekėjo už mano tėvo. O štai dabar ji mums su broliu rado patėvį.

Tai, kad mama jau močiutė ir jos sužadėtiniui 70, jos visiškai nejaudina.

Suprantu, jei jie paprasčiausiai susieitų ir gyventų. Bet kam dar susirašyti ir kelti vestuves? Kas per cirkas? Kam visa tai rengti?
Mano mama turi 4 anūkus: du mano vaikai ir du brolio. Kai man gimė dukra, mama ją tiesiog dievino.

Paskui broliui gimė sūnus, ji ir anūką labai mylėjo. Paskui aš tapau mama antrą kartą ir pas brolį atsirado antras vaikas. Mama tiesiog nežinojo, ką daryti, kad būtų su visais anūkais ir mes suteikėme tokią galimybę.

Mes su broliu susidėjome ir nupirkome mamai nedidelį namelį, kad ji ten leistų vasaras su anūkais. Ji buvo labai laiminga.

O paskui susipažino su sodo kaimynu. Tai jis ir ėmė ją visko mokyti: kaip ir ką sodinti, kada viską nuimti. Mano dukra pasakojo, kad tą vasarą močiutė daugiau dėmesio skyrė tam seneliui, nei savo anūkams.

Vakarais jie eidavo pasivaikščioti prie upelio, o mano dukrai tekdavo ruošti vakarienę sau ir kitiems vaikams.

Paskui vasara baigėsi, reikėjo grįžti į miestą. Tačiau mama liko sode visą rudenį. Pasakė, kad konservuos derlių, o iš tiesų leido laiką su kaimynu. Net žiemą ėmė dažnai važinėti į sodą, kad paruoštų savo seneliui ko nors skanaus.

O tas senelis gyvena savo sesers name. Jis net neturi savo namų. Pasirodo, prieš kelis metus jo namas sudegė, jis liko be būsto.

Sesuo jo pasigailėjo ir apgyvendino sodų bendrijoje. Tai dabar jis atlieka ir sargo, ir sodininko vaidmenį, o iš tiesų jis benamis.

Ir štai šį pavasarį mama mums pranešė, kad išteka už jo. Mes su broliu tiesiog šoke. Maža to, kad tas diedas nieko, išskyrus pensiją, neturi, iš mūsų dabar juokiasi visa giminė.

Mama pamiršo anūkus. Vasaros pradžioje jie išvažiavo dviem savaitėms, ilsėjosi prie jūros. O dar mane glumina tai, kad mamos draugės man sako:

– O tavo mama jau užaugino anūkus! Tegu dabar pagyvena sau!

Na kas gi jai neleidžia gyventi dėl savęs? Mes juk jos nevertėme sėdėti su anūkais, ji pati to norėjo.

O dabar mes sužinojome, kad mama su tuo dėdule padavė pareiškimus ir planuoja kelti pačias tikriausias vestuves.

Aš siaubingai nenoriu eiti į tas vestuves. Brolis sako, kad mama gali elgtis, kaip mano esant reikalinga. Bet aš tai tiksliai žinau, kad jis irgi tuo visai nesidžiaugia.

Na kaipgi mamai išaiškinti, kad ji daro siaubingą kvailystę tokiame amžiuje?!