Mergaitę skriaudė mokykloje, ji atsisakydavo eiti į mokyklą, sugalvodavo pasiteisinimų, apsimesdama serganti. Ir tėvas išsprendė problemą savaip

Mano brolio šeima labai padori ir išsilavinusi. Apie juos galima pasakyti, kad jie ir musės nenuskriaustų.

Kai jie persikėlė į mūsų gimtąjį miestą iš sostinės, dukterėčia nepritapo mokykloje.

Iš pradžių visi manė, kad ją skriaudžia todėl, kad ji naujokė, tačiau jokie įspėjimai nepadėjo. Tie vaikai pastoviai iškrėsdavo kokią nors kiaulystę.

Dukterėčia kasdien grįždavo ašarodama ir prašė tėvų pervesti į kitą mokyklą arba grįžti atgal.

Ji atsisakydavo eiti į mokyklą, sugalvodavo pasiteisinimų, neidavo į mokyklą apsimesdama serganti.

Žodžiu, darė viską, kad nežengtų į šį pastatą. Klasės vadovei buvo vienodai, o psichologė pasakė palikti vaikus ramybėje, kad jie išsiaiškintų patys.

Brolis su žmona nusprendė aplankyti direktorę. Po skundų ši paaiškino, kad vaikai tiesiog žaidžia, ir dėl to, kas vyksta, kalta ir jų dukra.

Esą, ji nori praleidinėti pamokas, todėl ir neina į mokyklą. O vaikai paprasčiausiai žaidžia su ja. Išgirsti tokius žodžius iš mokyklos direktorės, žinoma, nėra maloniausias dalykas.

Mano kantrusis brolis neištvėrė. Jis paėmė direktorės rankinuką, kuris gulėjo ant stalo, išvertė jo turinį ir numetė šalin. Direktorė žiūrėjo į jį kvadratinėmis akimis ir negalėjo ištarti nė žodžio. Ji tik klapsėjo blakstienomis ir bandė išanalizuoti situaciją.

O mano brolis ramiai pažvelgė į ją ir pasakė, kad jis paprasčiausiai taip žaidžia, kaip buvo žaidžiama su jo dukra.

Taip jis sugebėjo įtikinti direktorę, kad tie vaikai tiesiog tyčiojasi iš jos. Situacija aprimo, o dukterėčia jau noriau eina į mokyklą.

Tiems išdykėliams buvo pareikštos pastabos ir jų tėvai iškviesti rimtam pokalbiui.

Tiesą sakant, aš labai didžiavausi brolio poelgiu.

Kaip jūs manote, ar jam vertėjo taip elgtis?