Mergina prarado šunį, o po trijų metų išvydo jį vėl

Sunku prarasti draugus. Bet dar sunkiau rasti juos po kelių metų ir suvokti, kad tu jiems nereikalingas. Jie gali išgyventi ir be tavęs.

Mergina, vardu Alisa, užaugo su šunimi, vardu Vaik. Bet kartą jos augintinis pabėgo. Kaip ilgai Alisa ir jos tėvai beieškojo šuns, nepavyko jo rasti. Mergina karčiai verkė, praradusi geriausią draugą. Bet teko susitaikyti su netektimi.

Praėjo 3 metai. Ir štai kartą Alisa ir jos tėvai mašina pravažiavo pro tą vietą, kur pasimetė Vaik. Mergina liūdnai žvelgė pro langą. Ir staiga ji pamatė šunį, kuris buvo lygiai toks pat,kaip jos Vaik. Alisa buvo įsitikinusi, kad čia ir yra jis. Mergina vos neiššoko iš dar važiuojančios mašinos ir puolė prie vyriškio, kuris vedėsi jos augintinį. Tačiau šuo nepažino Alisos.

Vyras papasakojo, kad tikrai rado šunį prieš 3 metus. Jis bandė rasti gyvūno šeimininkus. Klijavo skelbimus, rašė internete. Bet niekas neatsiliepė. Tada jis nusprendė pasilikti šunį sau. Naujas šeimininkas davė gyvūnui naują vardą – Majoras. Be to, jis puikiai išdresavo šunį.