Močiutė turėjo seserį

Močiutė turėjo seserį, tetą Zitą, kurios šeimoje nepateisino. Žinote, už ką?

– Ne už tai, kad gyvena viena.

– Ne už tai, kad netekėjusi ir be vaikų.

– Ne už tai, kad turėjo meilužį – „guzą“ iš Sveikatos Ministerijos.

– Ne už tai, kad šeimos šventėse pasirodydavo tik tada, kai jai reikėdavo, nors būdavo kviečiama į
visas.

O už tai, kad turėjo įžūlumo išjungti namų telefoną, kai jai nesinorėjo su niekuo kalbėtis. Ir pasijungė numerio nustatymą, kai tik atsirado galimybė, ir mokėjo už jį. Kaip gi taip, ji renkasi, su kuo nesikalbėti?

O viskas paprasta – visuose santykiuose teta Zita save mylėjo labiau už visus. Ir nenorėjo nieko, kas
trukdytų jos komfortui.

Liūdėjo? Gailėjosi savo pasirinkimo? O ne.

Mirė 93-ejų, iki 87 eidavo „su mergaitėmis į pirtį“, pati apsitarnaudavo, prieš 3 metus buvo stotinga aukšta dama su baltutėliais trumpai kirptais plaukais. Iki 70-ies važinėdavo su savo vedusiu meilužiu įKrymą. Vaikštinėdavo ten ir gerdavo vietinį vyną krantinėje. Paskui jis mirė, deja.

Įsisavino internetinio apsipirkinėjimo džiaugsmus. Nuoširdžiai nustebdavo, kai paklausdavo, ar jai nupirkti produktų – išdidžiai išvardindavo visus jai žinomus tiekėjus.

Vandens stiklinės neprireikė. Pamoka mums visiems – visuose santykiuose labiausiai vertinti ir mylėti save.

Visa kita praeina. Vieni atėjome ir vieni išeisime. Tai ne apie dulkes ir vienatvę – o būtent apie svarbiausią žmogų mūsų gyvenime:

Aš – savo gyvenime. Tu – savo.