Mūsų šeima gera, visą gyvenimą drebėjome dėl dukrelės, visa kas geriausia atidavėme… Štai ir dėkingumas

– Nesuprantu, kur mes padarėme klaidą. Dukrai 15 metų, o ji tiesiog nevaldoma. Mūsų šeima gera, visą gyvenimą drebėjome dėl dukrelės, visa kas geriausia atidavėme… Štai ir dėkingumas,- skundžiasi 50-metė Loreta.

Ilona buvo ilgai lauktas ir mylimas vaikas. Gydytojai Loretai sakė, kad ji negali turėti vaikų, todėl kai moteris pastojo, skrajojo padebesiais iš laimės. Gimusi mergaitė tapo tėvų gyvenimo prasme.

Dėl Ilonos drebėjo visi. Ją rengė, avė, maitino šaukšteliu. Kad tik mergaitė be reikalo nepersitemptų. Jai augant buvo leidžiama viskas, ji visiškai negerbė vyresniųjų. Jos net į darželį neleido, kad, neduok dieve, nesusloguotų.

Loreta „sėdėjo dekrete“, kol Ilonai sukako 10 metų. Ji vedžiojo dukrą į mokyklą, į būrelius, darė už ją darbelius ir kasdien domėjosi dukros reikalais, susiskambindama su mokytoja.

Vaikystėje Ilona buvo geras vaikas. Pirmūnė, šaunuolė, o kokia gražuolė! Ji gaudavo geriausius apdovanojimus ir padėkos raštus, kam turėjo įtakos mamos entuziazmas ir iniciatyvumas. Močiutė irgi aktyviai dalyvavo anūkės gyvenime ir mezgė jai kūrybiškiausius apdarus.

Kai Ivona pradėjo lankyti 5 klasę, Loreta „metė“ vaiką ir išėjo į darbą. Tik iki pietų, bet vis tiek. Už tai šeimos biudžetas pagausėjo, o ir kažkaip pradėjo atsitraukti nuo buities.

Tada Ilona ir ėmė ristis žemyn. Iš pradžių po truputį, o paskui su pagreičiu. Ir štai jai 15 metų – ji visiškai nebeklauso. Niekas negali su ja susitvarkyti. Mylintys tėvai drebėjo, šluostė užpakaliuką, o dabar dukrelė priveda juos iki isterijos, atsikalbinėja ir elgiasi neapgalvotai.

Tėvų negerbia, mokyklą praleidinėja. O dar palaidas gyvenimo būdas. Berniukai keičiasi kasdien, o prezervatyvai guli kiekvienoje kišenėje. Padoriai motinai tai netelpa galvoje. Jos jaunystėje tokios pasileidusios mergšės būdavo tik iš asocialių šeimų, o čia…

Loreta bijojo, kad dukra „parneš vaiką sterblėje“. Bet suprato, kad Ilona jau profė, žino, kaip saugotis ir pati vaiko nenori.

– Ką aš padariau ne taip? Kur suklydau? Kodėl tai nutiko būtent su mūsų mergaite? – dūsauja Loreta.

Jau apėjo visus psichologus – visi sako, kad vaikui trūko meilės. Dukra ieško meilės pas kitus vyrus, juk tėvai jai to nedavė. Bet argi tai įmanoma? Ilona maudėsi tėvų rūpestyje ir švelnume. Jie šokinėjo prieš ją ir pildė bet kokius kaprizus. Loreta kaltina save dėl to, kad išėjo į darbą. Tada gyvenimas ir ėmė ristis į prarają.

Kaip mylėti dukrą dar labiau? Galbūt atvirkščiai, reikia ją nubausti ir pasodinti ant duonos su vandeniu?

Kaip manote? Kaip jūs elgtumėtės Loretos vietoje?