Ispanas 12 metų pragyveno su plėšrūnais ir 50 metų negali priprasti prie žmonių

Marcos Rodriguez Pantoja 12 metų gyveno tarp vilkų Ispanijos Kordovos provincijos kalnuose. 19-os metų amžiaus jį aptiko civilinė Ispanijos gvardija ir grąžino į civilizaciją. Tačiau net dabar, 75 metų, jis neprisitaikė gyventi tarp žmonių.

Marcos Rodriguez Pantoja gimė Aniore 1946 m. Kai jam buvo treji, motina mirė, o tėvas paliko berniuką ir išvyko su kita moterimi gyventi į kaimyninį miestą. Marcosą išvežė į kalnus, kad jis padėtų senam piemeniui. Po kurio laiko piemuo mirė ir vaikas liko vienas. Tada vienoje oloje jis rado vilkę su vilkiukais, kurie priėmė berniuką į savo šeimą.

Neaišku, kaip Marcos sugebėjo išgyventi tarp laukinių plėšrūnų, tačiau kai jį aptiko civiliai gvardiečiai, jis staugė kaip žvėris. Marcosą gražino į civilizaciją, bet jis taip ir neprisitaikė gyventi su žmonėmis.

Kažkuriuo momentu jis net norėjo grįžti pas vilkus, tačiau „buvo jau nebe taip“, vilkai jau nebematė jame
brolio.

„Vilkai ten ir jeigu aš juos pakviesiu, jie atsakys, tačiau neprieis prie manęs. Aš kvepiu kaip žmogus,
naudojuosi odekolonu.“

Marcos sako, kad jo paskutiniai laimingi prisiminimai – apie gyvenimą su vilkais, apie „moterį“, kuri pirmą kartą parodė jam motinišką meilę, ir jos jauniklius, kurie priėmė jį kaip brolį. Jie išmokė jį išgyventi laukinėje gamtoje, parodė, kokius grybus ir uogas valgyti saugu, o kurie nuodingi. Marcos prisimena, kaip miegodavo olose su šikšnosparniais, gyvatėmis ir elniais.

Tačiau šie laimingi metai baigėsi, kai jį aptiko prieš 55 metus. Nuo tada Marcoso gyvenimas subyrėjo į šipulius. Jis sako, kad jį apgaudinėja, eksploatuoja, iš jo juokiasi, nes jis mažai išmano apie futbolą ir politiką.

Dabar Marcos gyvena mažame kaimelyje Orensės provincijoje. Nepaisant bendro nusivylimo gyvenant su žmonėmis, Marcos džiaugiasi bent tuo, kad kai kurie kaimynai priėmė jį kaip savą. Vyriškis mėgsta kalbėtis su vaikais apie meilę gyvūnams ir būtinybę saugoti aplinką. Marcosą net kartais kviečia į mokyklas skaityti paskaitų. Turbūt vaikai – tai tie žmonės, kurių kompanijoje Marcos jaučiasi geriausiai.