Nepakeičiamų nėra. Pripažinimas kito žmogaus vertingumo sau ir vertingumo to, kas tarp jūsų vyksta – tai ir yra santykių pagrindas

Aš manau, kad išsiskirti reikia su visais – su visais, kurie nustojo tave vertinti arba nustojo vertinti jūsų santykius. Su samdomu darbuotoju, su giminaičiu, su draugu, su sutuoktiniu, su partneriu, su klientu, su tiekėjų kompanija ir t.t.

Pripažinimas kito žmogaus vertingumo sau ir vertingumo to, kas tarp jūsų vyksta – tai ir yra santykių pagrindas. Kol jūs branginate vienas kitą, jūs sieksite spręsti konfliktus, išsiaiškinti nesusipratimus ir gerinti santykių kokybę.

Žmonės turi tokią savybę – jie pripranta. Jų prisitaikymo sugebėjimas padeda jiems prisitaikyti prie bet kokių gyvenimo sąlygų ir egzistuoti. Bet žmonės moka priprasti ir prie gero lygiai taip pat, kaip prie blogo.

Tai kas gera – tampa įprasta, kasdieniška, ir nustoja savo vertės: kažkas pradeda kažką nuvertinti (nebevertinti) ir ima dalyvauti šiuose santykiuose, lyg darydamas paslaugą. „Džiaukis, kad tu su manim gyveni“, „būk dėkingas, kad aš tau dirbu“, „melskis, kad aš likčiau tavo klientu“ ir t.t.

Atėjo laikas viską keisti. Jei tavęs neišgirs. Jei sąžiningumas nesuartins jūsų pozicijų. Jei pasikeitimas vienas kito svarbume ir reikalingume liks, reikia viską keisti.

Pakeisti galima bet kurį žmogų gyvenime, jei nesilaikysite bet kokia kaina įsikibę savo santykių. Tik tarpusavio priklausomybė išlaiko vieną žmogų šalia kito bet kokia kaina.

Santykiuose dalyvauja abu ir vertinti santykius turi abu partneriai.