Pagal gydomąsias savybes šiam gėrimui nėra lygių!

Pagrindinės jo sudėties „veikliosios medžiagos“ – vaisių rūgštys, nepakeičiamos amino rūgštys, mikroelementai, vitaminų kompleksas, įskaitant ir vitaminą C. Kinrožės sudėtyje esantis kvercetinas gerina regėjimą, pašalina akių nuovargį, padeda išvalyti organizmą nuo nereikalingų medžiagų apykaitos produktų. Kinrožių arbata padeda gaminti tulžį, didina kepenų apsaugą nuo nepageidaujamo poveikio, gerina medžiagų apykaitą.

Įmetei žiupsnelį kinrožių lapų į puodą ir tiesiog verdi? Taip ir skonį, ir aromatą sunaikinsi! Kinrožės arbatos negalima ilgai virinti. Geriau apskritai nevirinti.

Jei tikslas yra išskirtinai gastronominis, virink, tačiau norėdama išsaugoti gydomąsias savybes geriau tik užplikyti. Kad gėrimas gautųsi kuo turtingesnis, įdėk kuo daugiau „plikinio“ ir kuo ilgiau laikyk uždengtą dangteliu (apie 10–15 min.). Įprastinis kiekis – 1 arb. š. kinrožių lapų į 1 stiklinę vandens. Jei naudojate vandentiekio vandenį, užvirinusi vandenį, šiek tiek palauk. Paskui gėles užpilk beveik verdančiu vandeniu.

Kinrožių arbatai geriausia naudok stiklinius, krištolinius arba keramikinius indus, bet jokiu būdu – ne metalinius, kuriuose gėrimas praras ir skonį, ir spalvą. Neužmiršk, kad teisingai užplikyto gėrimo spalva yra permatoma raudona su ryškiu rubino atspalviu.

Kinrožių arbatą galima gerti įvairiais būdais. Lietingą rūškaną dieną – karštą ir su cukrumi. O vasaros karštyje ją galima gerti su ledukais, kaip kokteilį, pagardintą citrinos skiltele, ir tiesiog traukiant per šiaudelį.

Tai jums tikrai patiks!