Kaip gyvena mama, kuri po 4 vaikų įsivaikinimo pati susilaukė ketvertuko

Džeikas ir Maksina susituokė 2016-ais ir jie visada svajojo apie didelę šeimą, kur užtektų vietos
ne tik saviems vaikams, bet ir įvaikiams.

Kol sutuoktiniai lankė įtėvių mokymus, jie bandė pastoti. Po daugybės sunkumų ir IVF jiems
pagaliau gimė ilgai lauktas pirmagimis Henris.

Po metų,kai jie baigė visas procedūras, susijusias su įvaikinimu, jų namuose atsirado dar 4
įvaikiai: 2 berniukai ir 2 mergaitės.

Namų, pilnų vaikų juoko, kasdienio pogromo ir tėvų šypsenų, netrukus laukė didžiulis siurprizas.
Maksina sužinojo, kad laukiasi. Natūraliu būdu, be IVF ir kitų įsikišimų. Ketvertuko!

„Žinoma, mums tai buvo šokas,- pasakojo Maksina vėliau. – Tačiau mes dėkingi gyvenimui už jo
dovanas. 5 vaikų mama pagimdė dar 4 2020 metų liepos 31 dieną, 32 nėštumo savaitę.

Mažyliai kurį laiką praleido intensyvios terapijos skyriuje, o paskui pagaliau išvyko namo.
„Susitikimas su naujagimiais buvo neapsakomas.

Visi pastarųjų mėnesių sunkumai buvo pamiršti, skausmas ir stresas neturėjo reikšmės. Tuo momentu viskas, ką mes praėjome, buvo to verta“,- pasidalijo dabar jau 9 vaikų, kurie jos gyvenime atsirado mažiau nei per 3 metus, mama.

„Žinoma, tiek daug vaikučių auginti nelengva. Jie, kaip ir kiti vaikai, irgi pykstasi ir kelia isterijas.

Aš stengiuosi organizuoti reikalus tam tikru būdu, kad kiekvieną dieną praleisčiau laiką su kiekvienu iš mano vaikų. Bet vis tiek kartais aš atsigulu miegoti su jausmu, kad nesusidorojau.

Kartą viena iš mano dukterų, Elė, priėjo, apkabino mano kaklą ir sušnibždėjo: „Tu geriausia mama pasaulyje!“ Šie žodžiai nuplauna visą nuovargį bei liūdesį ir daro mane neįtikėtinai laimingą.“

„Aš labai jaudinausi, kaip susiklostys santykiai tarp vaikų, juk pusė jų mūsų biologiniai, o keturi ne. Mes visada stengėmės iš visų jėgų, kad visi mūsų vaikai žinotų, jog šiuose namuose meilė kuria šeimą. Kad visi jie lygūs, kad visi jie užima tokią pat ypatingą vietą mūsų širdyse.

Bet vis tiek aš jaudinausi. Pasirodė, tam nebuvo būtinybės. Jie džiaugiasi matydami vienas kito šypsenas, jie ilgisi, jie laimingi“.

„Aš iki šiol negaliu patikėti, kad pas mane tiek vaikų. Daugeliui 5 vaikai – tai jau daug, o aš turiu dvigubai daugiau. Tiesą sakant, aš nervinuosi tik dėl vieno…

Dėl mūsų būsimų sąskaitų maistui. Bijau įsivaizduoti, kiek suvalgys 6 paaugliai berniukai ir 3 jų draugės mergaitės. Bet visa tai niekai, žinoma. Labiausiai aš noriu pamatyti, kokie draugiški jie užaugs“. O jūs norėtumėte turėti daug vaikų, jei turėtumėte tokią galimybę?