Praėjo šiek tiek daugiau nei metai nuo to momento, kai nusprendžiau palikti savo netvarkingą žmoną

Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina momentai, kai jis supranta, kad padarė rimtą klaidą, ir manau, kad dėl to neverta savęs kaltinti, geriau išmokti ko nors naujo.

Tačiau ne kiekvienas sugeba tai suprasti, juk kai kurie galvoja, kad jei tam tikru metu būtų pasielgę kitaip, viskas būtų pasibaigę gerokai geriau. Todėl, padarę klaidų, jie net nebando ką nors pakeisti savo gyvenime, nes jiems atrodo, kad nieko neišeis ir jie nuolat klys.

Mano nuomone, jei ir padariau klaidą, privalau bent jau išanalizuoti, kas buvo ne taip, ir tiesiog priimti faktą, kad turėjau nesėkmingą patirtį. Nesu sutikęs žmogaus, kuris nė karto nebūtų suklydęs, net ir patys sėkmingiausi mūsų pasaulio žmonės tam tikru gyvenimo momentu padarė klaidų.

Žinoma, neverta žvelgti į kitų patirtį, nes geriau susitelkti į asmeninį tobulėjimą ir pirmiausia rūpintis savimi, o ne smerkti kitus ir duoti neprašytus patarimus, kaip tai daro kai kurie.

Šį kartą norėčiau papasakoti apie vyrą, kuris taip pat padarė didelę klaidą ir tai suvokė tik tada, kai jau buvo gana senas, todėl norėčiau pasidalinti jo istorija.

Praėjo šiek tiek daugiau nei metai nuo to momento, kai nusprendžiau skirtis su žmona, kuri beveik niekada nesirūpino savimi. Man jau buvo visiškai nesvarbu, ar ji sugebės savarankiškai susitvarkyti su savo problemomis, ar ne.

Taip pat svarbus veiksnys mano ryžtingumui buvo tai, kad pradėjau santykius su jauna mergina, kuri visada atrodė nuostabiai ir rūpinosi savimi, nes suprato, kad taip pritrauks daugiau vyrų dėmesio.

Įdomiausia, kad tokio elgesio iš savo žmonos seniai nebemačiau, nes pastaruoju metu susidarė įspūdis, kad jai visiškai nerūpiu ir ji net nenorėjo į mane žiūrėti.

Kai kreipdavausi į ją kokiu nors klausimu, visada sulaukdavau grubaus atsakymo, tarsi būčiau padaręs kažką ne taip. Jai taip pat visiškai nerūpėjo jos išvaizda, nes pastaruoju metu ji priaugo svorio ir pradėjo atrodyti kuo siaubingiau, todėl net pasivaikščiojimų metu nenorėjau sakyti aplinkiniams, kad ta stora moteris yra mano žmona jau daugiau nei dvidešimt metų.

Kai kuriais momentais stengiausi jai padėti, todėl kartais pasiūlydavau nueiti į kosmetikos parduotuvę ir įsigyti ką nors naujo, bet žmona visada atsakydavo, kad už tuos pinigus galima įsigyti ką nors vertingesnio ir naudingesnio, bet ne kosmetiką.

Mane taip pat nustebino tai, kad ji kategoriškai atsisakė lankytis grožio salone, net kai buvau pasiruošęs už tai sumokėti.

Iš jos išvaizdos buvo galima sakyti, kad jai ne keturiasdešimt penkeri, o penkiasdešimt ar šešiasdešimt! Keista, kad ji taip pasikeitė per ilgus santuokos metus. Dabar ji nebeskirpdavo kūno plaukų ir nustojo daryti manikiūrą bei pedikiūrą.

Liemenėlę ji pradėjo laikyti maksimaliai nepatogiu drabužiu ir pirko tik tuos drabužius, kuriuose jautėsi patogiai, o tai reiškė, kad jie buvo gerokai didesni už jos pačios dydį. Man net atrodė įtartina, kad Rūta kada nors man galėjo patikti, juk su šiuo monstru aš gyvenimo tikrai nesiruošiau kurti.

Prireikė daug laiko, kad suprasčiau priežastį, dėl kurios ji taip stipriai pasikeitė, tačiau, pasirodo, tokiems jos išvaizdos pokyčiams priežasčių visiškai nebuvo.

Be to, mano žmona visada turėjo pakankamai laiko rūpintis savimi. Ji niekada nedirbo ir užsiėmė tik namų ruošos darbais, o mūsų vaikai jau buvo suaugę, todėl jai nereikėjo skirti laiko jų priežiūrai.

Net tais laikais, kai mūsų vaikai buvo dar visai maži, Rūta bent jau stengdavosi atrodyti geriau ir net rasdavo laiko sportuoti, o dabar viskas kažkur dingo!

Supratau, kad daugiau su ja likti nenoriu, nes jei kas nors iš mano pažįstamų sužinotų, kaip pastaruoju metu atrodo mano žmona, kuri anksčiau buvo liekna, vaikščiojo aukštakulniais ir nuolat darė tobulą makiažą, mane tikrai išjuoktų.

Sprendimas skirtis buvo priimtas jau seniai, todėl pastaruoju metu prieš išvykstant stengiausi save įtikinti, kad tarp mūsų viskas baigta.

Tačiau prieš porą dienų vėl teko su ja susitikti ir net ne iš karto supratau, kas stovi prieš mane, nes negalėjau patikėti, kad mano žmona pasikeitė į gerąją pusę.

Ji vėl pradėjo pirkti atvirus ir elegantiškus drabužius. Ji pati pradėjo mokėti už apsilankymus grožio salonuose ir dažytis taip, tarsi būtų ieškojusi naujo vyro.

Labiausiai nustebino tai, kad vos per vienerius metus jai pavyko numesti daugiau nei dešimt kilogramų. Ir tada supratau, kad vis dėlto suklydau, kai su ja išsiskyriau.

Turėjau tiek daug galimybių pradėti viską iš naujo, bet viską praradau, nes pasirodė, kad ji jau su kažkuo susitikinėja! Pradėjau ieškoti pateisinimų kiekvienam jos veiksmui.

Galbūt ji negalėjo sau leisti lankytis grožio salonuose dėl to, kad nuo ryto iki vakaro turėjo prižiūrėti mūsų tris vaikus? Gal ji nustojo daryti manikiūrą ir pedikiūrą dėl to, kad per daug laiko dirbo namuose ir nagai greitai suirtų? Galbūt ji nustojo skustis, nes neturėjo kur išeiti ir užsiėmė tik namų ruošos darbais?

Greičiausiai ji gyveno laimingai ir visada rūpinosi savimi, kol nesusitiko su manimi? Atrodo, kad turėjau jai padėti išsikapstyti iš šios būsenos ir prisiimti dalį namų ruošos darbų, kad Rūta savęs taip neapkrautų.

Keista, kad to nepastebėjau anksčiau, nes tik po mūsų skyrybų Rūtai atsirado daug daugiau laiko sau ir jai nebereikėjo nuolat rūpintis kitais, kaip ji rūpinosi manimi. Dabar net vaikai jos nebesikreipia pagalbos, todėl visą laisvą laiką mano buvusi žmona skiria tik sau.

Dabar tikrai suprantu, kad padariau didžiulę klaidą savo gyvenime, nes praradau tokią nuostabią moterį, kuri su laiku tapo dar geresnė. Niekas nežino, ar mano dabartinė mylimoji atrodys taip pat puikiai, kai pradėsime kurti šeimą.

Atrodo, kad ir ji bus užsiėmusi tik namų reikalais, dėl kurių jai taip pat pradės trūkti laiko ir ji nustos rūpintis savimi.

Mano meilužė pasirodė esanti labiau impulsyvi ir reikli, priešingai nei buvusi, kuriai iš manęs iš esmės nieko nereikėjo. Dabar pagaliau supratau, ką praradau savo gyvenime, ir iš tiesų labai gėda dėl savo poelgio.

Žinoma, man jau nepavyks nieko pakeisti, bet bent jau atsiprašiau.