– Reikėjo dirbti, o ne visą gyvenimą namuose sėdėti. Mes neprivalome jums padėti, – man pareiškė marčia

Mano vyro nebėra jau treji metai, tai buvo labai skaudu ir netikėta. Vaikai jau suaugę, likau namuose visiškai viena. Vyresnieji jau turėjo savo šeimas, vaikus, o Maksimui tik ką sukako dvidešimt metų. Jis mokėsi mokamame universitete. Jį baigėme visi kartu, broliai taip pat prisidėjo.

Mes su vyru tuo metu pasistengėme, kad kiekvienas sūnus turėtų po butą – kaip gyvenimo pradžiai. Šiek tiek susitaupėme, šiek tiek gavome iš paveldėjimo, bet sugebėjome kiekvienam sūnui nupirkti po vieno kambario butą.

Vyresnieji sūnūs jau seniai pardavė savo butus ir įsigijo didesnius būstus, kuriuose ir gyvena su šeimomis. O jauniausiasis vis dar gyvena tame bute.

Visi butai buvo įregistruoti mano vardu – taip nusprendė vyras. Jis sakė, kad vaikinai jauni, gali pridaryti problemų, o šitaip bent jau turės stogą virš galvos. Tad leisti jiems parduoti butus sutikdavau tik tada, kai įsitikindavau, kad jie neturi ketinimo tuo pasipelnyti.

Bet man pasisekė su marčiomis – abi protingos, gražios, nors ir su charakteriu, tačiau širdingos. Tik trečioji nuvylė.

Prieš metus Maksimas vedė. Palankiai žiūrėjau į jo sužadėtinę, nors ji elgėsi kažkaip atsainiai. Galvojau, kad ji pripras, atsiras artumas, tad į ją nesikišau. Jie gyvena sūnaus bute, kuris kol kas dokumentuose priklauso man.

Aš jau nebe jauna, o po vyro mirties mano sveikata labai pablogėjo. Nebegaliu visko padaryti be pašalinės pagalbos. Sūnūs ir marčios man padeda pakaitomis. Iki vedybų man taip pat neatsisakė padėti ir jauniausias sūnus. Bet kai atsirado žmona, sūnų beveik nebesimatau.

Keliskart prašiau jo pagalbos, bet jis vis atsikalbinėjo, kad nėra laiko, kad negali, kad tik vėliau. Teko prašyti kitų sūnų. Tačiau neseniai man prireikė pakeisti šaldytuvą – senasis sugedo.

Vyresnysis sūnus dirbo, vidurinysis buvo komandiruotėje, tad paprašiau padėti jauniausiojo. Reikėjo kartu su juo nuvažiuoti, apžiūrėti, pasitarti, nes šitose srityse visiškai nesigaudau. Jis atsisakė. Teko po dienos važiuoti su vyresniuoju. Nors be šaldytuvo nepatogu, ačiū bent už tai, kad balkonas dar šaltas.

Vėliau reikėjo nuleisti seną šaldytuvą ir užnešti naują. Įmonės darbuotojai krovininkų neatsuntė, tad vėl teko skambinėti sūnums. Vyresnysis atvyko be jokių klausimų, o Maksimo telefoną pakėlė jo žmona. Ji pasakė, kad vyras miega.

– Pažadink jį, prašau, labai reikia jo pagalbos. Netrukus atveš naują šaldytuvą, reikia nuleisti seną, įnešti naują. Brolis jo jau laukia.

Ji, dvidešimties metų mergaitė, ėmė ant manęs rėkti, tarsi būčiau jos bendraamžė, ir pasakė, kad aš atsibodau sūnui, kad aš nuo jo kada nors atstosiu. Ir apskritai galima kviestis ne vaikus, o samdyti krovininkus.

– Turiu tris sūnus, o pinigus krovininkams leisti? Jų juk nespausdinu, mano pensija nedidelė, – pasipiktinau.

– Nes reikėjo dirbti, o ne visą gyvenimą namuose sėdėti! Ir apskritai mes jums padėti neprivalome! – suriko marti ir padėjo ragelį.

Sūnus girdėjo pokalbį, bet jo nepakomentavo. Tiesiog paskambino draugui ir dviese per dvidešimt minučių viską padarė.

Laukiau, kad Maksimas paskambins ir atsiprašys už žmoną, bet nesulaukiau. Paskambinau pati, žinodama, kad jis dabar darbe pietų pertraukos metu. Pasirodo, jis žinojo apie pokalbį.

– Bet juk tai tiesa, tu galėjai tiesiog išsikviesti krovininkus. Kodėl dėl kiekvieno niekniekio aš turiu lėkti pas tave? Aš irgi turiu savo gyvenimą, aš suaugęs žmogus.

– O tai, kad tavo žmona išdrįso ant manęs rėkti, irgi normalu?

– Ne, ji neteisi, bet ir tu. Ją suprasti galima, tau visada iš manęs kažko reikia.

Netekau žado! Kartą per pusmetį ko nors paprašau – visada kažko reikia!

– Tu mano sūnus, tu privalai man padėti!

– Nustok, niekas niekam nieko neprivalo. Tau nereikia pagalbos, tiesiog patenkini savo ego, kad turi tris sūnus ir gali jiems nurodinėti.

Šį pokalbį svarščiau labai ilgai. Niekam apie tai nepasakojau, tačiau mintyse vis kartojau. Dabar priėjau išvados, kad taip, niekas niekam nieko neprivalo. Todėl butas sūnui atiteks tik po mano mirties, ir tik dalimi.

Jis neprivalo man padėti, reikia suktis pačiai. Tad butą nuomosiu.

O kur jis gyvens su žmona, man neįdomu. Juk niekas niekam nieko neprivalo, ir padėti man jie neprivalo. Tad viską padarysiu pati.