– Aš morališkai nepasiruošusi pažinčiai su svotais,- pareiškė mama

– Buvusi anyta pastoviai skambindavo mano mamai ir skųsdavosi, kokia aš tinginė ir nevėkšla. Aiškindavo jai, kad reikėjo geriau mane auklėti. Net praėjus metams po skyrybų skambinėjo.

Pasakė, kad aš pavogiau jos samtį. Įsivaizduoji? – juokiasi 27-erių Veronika.

Veronika ištekėjo antrame universiteto kurse. Tačiau jau po 2 metų išsiskyrė. Kaip paaiškėjo, kad vien meilės santuokai nepakanka. Tačiau moteris mano, kad jie su vyru išsiskyrė dėl anytos.

– Ji siaubingai man jo pavydėjo. Jei jis mane apkabindavo, ji raudonuodavo ir pukšėdavo. Mes juk gyvenome su ja, nuoma buvo ne pagal kišenę. Erzindavo mane, žemindavo, sakydavo, kad mano rankos ne iš tos vietos dygsta. Svarbiausia, viską darydavo, kol vyras darbe, o prie jo čiulbėdavo.

O kartą tiesiog ėmė ir iškvietė policiją, kad mane išmestų iš jos buto. Pasakė, kad jei aš geranoriškai neatstosiu nuo jos sūnaus, ji išvis parašys pareiškimą, kad aš pavogiau jos pinigus! – pasakoja Veronika.

Veronika pasiūlė vyrui persikelti į nuomojamą butą, juk gyventi su jo mama ji nebegalėjo. Labai sunkiai jai pavyko įkalbėt mylimąjį. Tačiau anyta juos nervino ir ten.

Skambindavo kasdien ir klausinėdavo, ką jis valgė pusryčiams, pietums, vakarienei, ar žmona išlygino jo marškinius. Vis įkalbinėdavo, kad sūnus ieškotųsi kitos žmonos.

– Po 2 mėnesių buvęs susirinko šmutkes ir vienas grįžo pas mamą. Dar ir mane apkaltino, kad nesugebėjau rasti bendros kalbos su anyta.

– Žodžiu, mes išsiskyrėme. Gerai, kad vaikų neužgyvenome,- atsidūsta moteris. Labiausiai Veroniką erzino tai, kad anyta į visus ginčus vėlė jos tėvus.

Ji ne tik skambinėjo jos mamai, bet netgi apsireiškė jos darbe ir tiesiog ofise sukėlė skandalą. Tada Veronika nusprendė, kad kitą kartą pradės santykius su vyriškiu tik susipažinusi su jo mama, kad veltui negaištų laiko.

Dabar ji kuria santykius su Feliksu. Jo tėvai tiesiog nuostabūs. Jie gerai elgiasi su Veronika, kaip ir ji su jais. Sūnaus anyta nelaiko prie sijono, o ir marčią beveik nuo pirmų dienų vadina dukrele.

Viskas klostosi taip gerai, kad jau kvepia vestuvėmis. Felikso tėvai nori susipažinti su Veronikos giminaičiais, o šie atsisako.

– Jau ir į svečius kvietėsi, ir į sodybą, o mama sako, kad morališkai nepasiruošusi. Kaskart sugalvoja kokius nors atsikalbinėjimus. Man jau nepatogu prieš Felikso tėvus.

Neva tai svarbus žingsnis ir ji nenori, kad pasikartotų ankstesnė istorija. Ir jos visiškai nedomina, kad mes jau padavėme pareiškimus. Juk susipažinti reikia! – nervinasi Veronika.

Tėvai specialiai sabotuoja. Atsiliepia problemos su buvusia anyta. Kaip Veronika neaiškino motinai, kad ta geri, dvasingi žmonės, ji laikosi savo. Pastoviai perkelia susitikimo laiką ir ieško kvailų argumentų, kad atidėtų pažintį.

– Man baisu įsivaizduoti, ką apie mus galvoja Felikso tėvai. Turbūt apie gerus šeimyninius santykius neverta nė svajoti, – nuogąstauja Veronika.

O ką jūs apie tai galvojate?