Susipykom su vyru dėl indaplovės, nes jis prisiklausė patarimų iš savo mamos

Labai blogai, kai vyras nenaudoja savo galvos, o remiasi tuo, ką pasakė jo mama. Mano anyta, Elena, savo atsilikimą parodė dar iki mūsų vestuvių.
Namuose nebuvo dulkių siurblio. Visiškai! Ne todėl, kad jis buvo sugedęs, o todėl, kad jo niekada neturėjo. Ji tvarkėsi šluota, o paskui drėgnu skuduru, o kilimus valė rankomis.

– Oi, tai visos tos naujovės – tik niekai! Nė vienas dulkių siurblys nesusidoros geriau už mane, kai aš valau rankomis, – sakė tuomet mano anyta.
Vis dėlto tai paaiškėjo, kai vyro mama susilaužė koją, ir mes pasiūlėme jai padėti namuose.

Juk žmogui reikėjo pagalbos. Ir štai tokie netikėtumai. Paskutinį kartą taip tvarkiausi pas močiutę pradinėje mokykloje. Bet mano močiutė neturėjo dulkių siurblio, nes negalėjo jo sau leisti, o čia – nes tai „naujoviškas daiktas“. Paprastas dulkių siurblys!

Tada supratau, kad mano anyta – labai savotiška moteris. Net į savo sužadėtinį pradėjau žiūrėti atidžiau, gal jis irgi senųjų papročių šalininkas, nors ir vairuoja automobilį, ir žiūri televizorių, ir naudoja mobilųjį telefoną…

Telefono, beje, naudojosi ir anyta. Po vestuvių mes persikėlėme į kitą miesto galą, į butą, kurį man paliko seneliai. Todėl vyro mama galėjo mus pasiekti tik per šį stebuklingą aparatą. Ji į svečius atvykdavo retai, nors ir šių retų apsilankymų man pakako su kaupu.

– Kuo tu čia indus plauni? Reikia plauti su soda.

– Skalbinius reikia virinti, kad visi mikrobai žūtų!

– Žiemą būtinai reikia drėgną rankšluostį dėti ant radiatoriaus, kitaip namuose bus sausa.

Skalbimo mašinų, garintuvų, valymo priemonių laikais jos patarimai atrodė tiesiog laukiniai. Nesuvokiau, kaip moteris, kuri net nėra šešiasdešimties, gali turėti tiek daug senamadiškų įsitikinimų. Net mano močiutė taip nesielgė.

Neseniai aš įsižiebiau – noriu indaplovės. Pavargau vis ginčytis su vyru, kas plaus indus. Pinigų šiam pirkiniui mums užtenka, vietos virtuvėje taip pat yra. Pasitariau su vyru, jam idėja taip pat patiko, jis irgi nėra indų plovimo mėgėjas. Atrodė, kad viską nusprendėme, bet jis dėl kažkokios priežasties pasipasakojo apie mūsų planą savo mamai.

– Ką jūs čia sumanėte? Kam išlaidauti? Ar jūs pinigų turite tiek daug, kad nebetelpa? Jūsų tik du, o norite pirkti visą mašiną, kad porą lėkščių nuplautų? – kitą dieną E. Platonska piktinosi mūsų virtuvėje.

Aš iš viso nesupratau, kur čia problema. Virtuvė mūsų, pinigai mūsų, indai taip pat mūsų. Net vanduo ir elektra – mūsų. Kodėl tada mano vyro mama taip susijaudino?

– Visiškai, marčia, tu tingėjai! Aš tavo metų ir be dulkių siurblių, be viryklių-mikrobangų krosnelių, be skalbimo mašinų išsiversdavau! Ir viską suspėdavau! O tu čia apsistatė technika, nieko pati daryti nenori.

Keisti kaltinimai. Atrodė, kad aš sutrukdžiau jai įsigyti reikiamą buitinę techniką. Tiesiog laikai tokie buvo, o dabar civilizacija stipriai pažengė į priekį. Bet mano argumentai apie civilizacijos pažangą anytai nepadarė jokio poveikio, ji toliau piktinosi.

– Ji dar ir tiek pinigų kainuoja! Jei jūs jų neturite kur dėti, tai geriau man naują sofą nupirkite!
Vyro mamai linktelėjau, nieko jai neaiškinau, tiesiog pavaišinau arbata ir išlydėjau. O tada įvyko pokalbis su vyru.

Iš pradžių jis gavo pylos už tai, kad pasakojo mamai apie tai, kas jos visiškai nedomina. Po to vyras pradėjo svarstyti, kad mama iš esmės teisi, ir indaplovė mums nereikalinga.

– Na, ji teisingai sakė, mūsų tik du, visą dieną darbe, namuose tik kavą geriame ir vakarieniaujame. Ne taip jau daug pas mus tų indų.

Daug ar mažai, bet juos vis tiek reikia plauti. Be to, vakarienę irgi reikia kažkur paruošti, o tai taip pat suteikia nešvarių indų. Taip vakare susidaro pilna kriauklė. Ir kažkodėl vyras neskuba manęs lenkti, kad juos nuplautų. Aš pateikiau savo argumentus, o vyras stipriai laikėsi mamos minties, kad indaplovė mums nereikalinga.

– Na, jei taip nusprendei, tai dabar visus namų indus plausi tik tu. Juk jų ne tiek daug, pasak tavo žodžių.

– O kodėl tik aš? Tu juk irgi naudoji indus?

Taip žodis po žodžio ir mes susibarėme. Nors dėl ko? Dėl pirkimo, kurį abu iš pradžių palaikėme. Jei anyta nebūtų įsikišusi, viskas būtų puiku. Bet vyras kažkodėl paklausė jos, o ne sveiko proto. Dabar tegul galvoja – arba jis plauna visus indus pats, arba perkame indaplovę, arba tegul eina pas mamą į viduramžius.