Tėvas prieštaravo vestuvėms ir jaunikis atsisakė sužadėtinės

Kartais galima nusiminti, kad vestuvių nebus, o kartais ir apsidžiaugti, kad jos neįvyko, kadangi susieti gyvenimą su žmogumi, kuriuo pilnai nepasitiki – tai iškart nepavykęs variantas.

Taip nutiko ir su Alina. Štai ką pasakoja pati mergina. „Mes su Vitalijumi pažinojome vienas kitą jau 8 metus. Susipažinome dar bestudijuodami, paskui pradėjome susitikinėti, nusprendėme gyventi kartu. Pradėjome ruoštis vestuvėms. Gyvenome iš savo pinigų.

Ir aš, ir jis dirbome. Kiek gauna mano sužadėtinis, aš niekada nesidomėjau. Mes dalijomės buto apmokėjimo išlaidas per pusę, kartu pirkome maistą, o ant moteriškų dalykėlių užsidirbdavau pati, į Vitalijų tokiais klausimais nesikreipdavau.

Išvis manau, kad kiekvienas gali save išlaikyti, dabar ne senovės laikai.

Mano tėvus Vitalijus pažinojo jau seniai, mes dažnai kartu eidavome pas juos į svečius. O štai jo motina mirė dar iki mūsų pažinties. Mano sužadėtinio tėvas gyveno Anglijoje.

Ir štai gavosi taip, kad tėvui davė atostogas ir jis nusprendė atvykti pas mus į svečius. Smarkiai jaudinausi, turėjo įvykti pažintis su būsimu šešuru.

Sutvarkiau visą butą, nors labai nemėgstu užsiimti ruoša. Paruošiau šventinius pietus. Tik štai nuvykti pasitikti Vitalijaus tėvo man nepavyko, neišleido iš darbo. Tačiau pagalvojau, kad taip dar geriau. Tegu jie pabendrauja vieni, juk seniai nesimatė.

Aš tik trukdysiu.

Vakare grįžau namo ir radau sužadėtinį su tėvu virtuvėje. Jie sėdėjo ir gėrė degtinę. Tuščias butelis jau voliojosi po stalu. Vitalijus buvo pakankamai girtas ir galėjo tik linkčioti, o štai jo tėvas dar laikėsi ant kojų. Man pasiūlė prisijungti prie bendrų linksmybių, tačiau aš atsisakiau, nes visiškai nevartoju alkoholio.

Sužadėtinio tėvas ėmė klausinėti apie darbą. Savo darbą aš mėgstu, todėl ir atsakinėjau su įkvėpimu. Ir išvis stengiausi demonstruoti draugiškumą ir svetingumą. Tačiau Vitalijau tėvas manęs nesiklausė ir pertraukė.

Būsimas šešuras ėmė aiškinti, kad moterys turi sėdėti namie, ruošti valgyti ir auklėti vaikus. O kažkam daugiau joms paprasčiausiai neužtenka proto. Apie darbą galima nė negalvoti, tai vyrų reikalas.

Klausiausi tokių pareiškimų ir man buvo labai nemalonu. Pažiūrėjau į Vitalijų, jis nieko nesakė, o tiesiog linksėjo galva. Supratau, kad palaikymo laukti neverta. Tiesiog apsisukau ir išėjau į kambarį, kad nekiltų skandalas.

Tačiau ir iki ten atsklido Vitalijaus tėvo žodžiai, kad aš bloga šeimininkė, kad jis rado dulkių ir pietūs jam išvis nepatiko. Jis specialiai kalbėjo garsiai, kad mane pažemintų.

Neprievartavau savęs ir nusprendžiau eiti nakvoti pas tėvus.

Vitalijui paaiškinau, kad kol jo tėvas vieši pas mus, aš pagyvensiu pas tėvus. Sužadėtinis bandė mane sustabdyti, bet aš išėjau. Nenorėjau leisti laiko bute su dviem girtais vyriškiais, kurių vienas elgiasi agresyviai. Maža kas gali nutikti, jei Vitalijaus tėvas jaučia tokią neapykantą moterims. Gal jam nieko nereiškia ir ranką pakelti auklėjimo tikslais.

Vitalijaus tėvas man išvis nepatiko, jis pasirodė vyriškio parodija. Su didelėmis pretenzijomis ir tuščiu vidumi. Be to, jis leido sau grubiai ir įžūliai elgtis su žmogumi, su kuriuo iš esmės nebuvo pažįstamas. Buvau nusivylusi, tačiau nusprendžiau nenusiminti.

Juk būsimo šešuro atostogos turėjo baigtis. „Aš gyvensiu ne su juo, o su Vitalijumi“, – galvojau aš. Kai tėvas išvyko, sužadėtinis man pareiškė, kad vestuvės atšaukiamos.

Viskas todėl, kad aš nepatikau jo tėvui. „Suprask, negaliu jam prieštarauti. Tiesiog tėvas man labai padeda materialiai. Aš nuo jo priklausoma. Jei nori, galime toliau gyventi nesusituokę“,- pasakė Vitalijus.

Sužinojau, kad visą tą laiką jis dirbo už nedidelius pinigus, malonumo dėlei. O tėvas jam padėdavo. Ir aš tėvui nepatikau, mano vietoje jis norėjo matyti kitą merginą.

Vitalijus pasiūlė gyventi nesusituokus, bet aš atsakiau. Ir net ne todėl, kad man svarbi santuoka, o todėl, kad suaugęs žmogus taip priklausomas nuo savo tėvo. Ir dar todėl, kad jis taip lengvai manęs atsisakė.

Būna mamyčių sūneliai, o štai Vitalijus pasirodė tėvelio sūnelis. Gerai, kad viskas taip išėjo ir aš nesusiejau gyvenimo su žmogumi, kuris iškilus pirmiesiems sunkumams nusigręžė nuo manęs.

Išėjau pas tėvus, o paskui išsinuomosiu butą ir tikiuosi, sutiksiu žmogų, kuris mane brangins, nepaisydamas niekieno nuomonės.
O ką jūs galite pasakyti apie šią istoriją? Kokį patarimą duotumėte pasakojimo herojei ir jos buvusiam sužadėtiniui?