Vaikai norėjo priversti motiną dirbti darže už pinigus. Tačiau motina juos nuvylė

Vos Elenai išėjus į pensiją nutiko nelaimė – vyras mirė nuo širdies priepuolio. Elena sunkiai pergyveno vyro mirtį, vaikai atvažiavo į laidotuves ir išvažiavo, o jai teko vienai kęsti sielvartą.

Dar ir ūkyje tapo sunkiau. Vienai ir bulves sodinti, piktžoles ravėti, o kur dar karvė ir vištos. Netikėtai Aurelijus ir Loreta atvažiavo pas mamą į svečius. Elenai iškart pasirodė keista, tai jų jėga neatitempsi į kaimą, tai patys atvažiuoja.

– Mama, reikia pasikalbėti,- pradėjo sūnus.

– Kas gi nutiko, sūneli?

– Supranti, dabar mieste kainos smarkiai išaugo.

– Ypač produktų: daržovių, juolab mėsos, – palaikė Loreta.

– Ir mes nusprendėme, galbūt nupirkime tau dar žemės, viską užsodinsi daržovėmis. Ir bulvių savų turėsim, morkų, burokėlių. Viskas sava, natūralu, iš gimtosios žemės.

– Taip, ir dar būtų galima vištidę padidinti, nupirkti daugiau vištų ir gaidžių, kad turėtume natūralios vištienos ištisus metus. Ne tos, kuri prifarširuota priedų parduotuvėje.

– O paskui bus galima nupirkti dar ir karvę, kad būtų savo pieno.

– Oi, o iš pieno galima ir sūrį, grietinę savo naminę daryti. Žodžiu, mama, tu palaikytum šitą ūkį, o
mes tau už tai mokėtume.

– Vaikai, aš suprantu, kad visas naminis maistas geresnis ir skanesnis. Bet jūs pagalvotumėte apie mano sveikatą. Mums su tėvu visa tai buvo sunku išlaikyti, o dabar man dar sunkiau. Maniau, pensijoje nors pailsėsiu nuo visų šių reikalų. O jūs man dar darbo kraunate.

– Oi mama, mes nesitikėjome iš tavęs tokio atsakymo. Tėvas taip nebūtų pasakęs.

– Taip, jūsų tėtis nieko nesakė, štai prie ko jo tylėjimas privedė. Jūs manote, taip lengva per karščius ravėti, kai žmogui skauda širdį? Ar nuo ryto iki vakaro neištiesiant nugaros dirbti darže?

Manote lengva prižiūrėti vieną karvę, o jūs man siūlote dar kelias.

Aurelijus ir Loreta išvyko iš mamos įsižeidę. O Elena tuo tarpu nusprendė darže pasodinti gėlių. Tegu akys džiaugiasi grožiu.