Vyras susirašinėja su buvusiąja ir nesiruošia liautis. Juk nieko blogo tame nėra

Irma ir Saulius susituokę 3 metus. Jų vaikui tiek pat metų. Šeimoje lyg ir viskas gerai. Moteris „dekrete“, vyras neblogai uždirba, padeda su sūnumi.

Niekas nepranašavo bėdos, kol Irma neaptiko vyro susirašinėjimo su buvusiąja. Sutuoktinis nieko blogo tame nemato, o ji nežino, ką daryti.

Sauliui tai antroji santuoka. Pirmąkart jis vedė dar studijuodamas. Pasak anytos, tai buvo ne santuoka, o velniai žino kas. Apie kokį šeimyninį gyvenimą galima kalbėti 19-os metų.

Kaip tėvai neatkalbinėjo, antrakursiai studentai savo idėjos neatsisakė. Teko susitaikyti. Ėmė ruoštis vestuvėms. Kadangi jaunieji nedirbo, tėvai prisiėmė visus rūpesčius. Nupirko suknelę, kostiumą, gėrimus. Nusprendė pasėdėti sode, pasikepti šašlykų.

Tokios tos studentiškos vestuvės. Santuoka truko neilgai. Universitetą baigė jau „laisvi paukščiai“. Toliau kiekvienas ėjo savo keliu. Mergina ištekėjo ir išvyko gyventi į užsienį.

Saulius rado darbą, neblogai pakilo karjeros laiptais, nusipirko butą, nors ir su paskola. Paskui sutiko Irmą. Jausmai įsižiebė akimirksniu. Apsigyveno kartu. Po metų santykių nusprendė tuoktis. Praėjus 8 mėnesiams gimė mažylis.

Viskas buvo gerai. Vyras laukė sūnaus gimimo ir labai juo džiaugėsi. Padėjo su juo. Dirbo, išlaikė šeimą. Vaikui pirko visa, kas geriausia. Net apmokėjo gydytojų vizitus į namus, kad Irma nevažinėtų su vaiku po poliklinikas. Santykiuose irgi viskas buvo gerai. Ne taip, kaip pažinties pradžioje, bet vis tiek.

O neseniai moteris aptiko vyro susirašinėjimą su buvusiąja. Pastebėjo jį atsitiktinai. Sutuoktinis paliko telefoną, o ji pamatė. Ji jam rašė dar vasarą.

Ten kažkokia jų įsimintina data buvo. Pasidomėjo, ar jis pamena, kas tai per diena, ir prasidėjo. Prisiminė, kaip jiems buvo gera kartu ir išvis kaip jie gyveno. Ir viskas taip švelniai, jautriai. Iš vienos pusės lyg ir įprasta draugystė ir į kažką daugiau peraugti negali.

Moteris ištekėjusi. Turi du vaikus ir atvykti nesiruošia. Saulius irgi nesiruošia vykti į užsienį. Tačiau tai vis tiek neramina Irmą. Ji nusprendė pasikalbėti su vyru. Jai nemalonu, kad jis bendrauja. Sutuoktinis atsisakė nutraukti bendravimą. Jis nesiruošia jos apgaudinėti.

O kad bendrauja, juk turi teisę, ji nesvetima. Ir štai tas „nesvetima“ smarkiai įskaudino Irmą. Kodėl nesvetima? Negi liko jausmai? Ji prisimena, kaip anyta sakė, kad jaučia kaltę, kad nepadėjo Sauliui pirmojoje santuokoje.

Ir merginos tėvai paliko juos rūpintis pačius. O vaikinas juk ją mylėjo.

Ar kas buvo, tas pražuvo? Kiekvienas jau turi savo šeimą.