Žmona gimtadieniui nori naujo iPhone. O aš iš principo nesiruošiu jo dovanoti

Mes susituokę jau 4 metus. Artimiausioje ateityje planuojame vaikus. Dabar užsiėmę remontu mūsų naujajame bute, kurį įsigijome pernai. Žodžiu, dabar pas mus gausus įvairių įvykių metas.

Savo žmoną labai myliu ir stengiuosi kaip galima dažniau ją lepinti. Negaliu pasakyti, kad perku kažkokias labai brangiai kainuojančias dovanas.

Visgi aš kol kas tik banko skyriaus direktorius. Tačiau stengiuosi nebūti šykštus ir maksimaliai atitinkant savo galimybes džiuginti savo mylimą moterį. Ir štai neseniai grįžus iš darbo per vakarienę žmona užvedė įdomų pokalbį.

– Tiesa, aš gi tau nepasakojau. Sigitas savo žmonai naują iPhoną nupirko, įsivaizduoji? Lyg ir su kažkokia nuolaida pavyko nučiupti. Linos džiaugsmui, žinoma, nėra ribų,- pradėjo žmona iš tolo.

– O kas juose, tuose iPhonuose tokio? Juk visi žino, kad tai išpūstas reikalas. Prilipdė ten kažkokią papildomą kamerą, korpusą padarė milimetru plonesnį ir dabar visi naudotojai turi vėl pakloti iš savo kišenės virš tūkstančio eurų nežinia už ką,- burbtelėjau aš.

– Na, visų pirma, ne 1000, o 989. O antra, tai juk visa industrija! Jei tu turi naujausią iPhone modelį, tu madingas ir parodai statusą. Nematau tame nieko blogo,- atsakė žmona.

– O man visgi atrodo, kad statusą užsidirbti reikia šiek tiek kitokiais metodais,- vėl suburbėjau aš. Įpratau, kad mano ir žmonos nuomonės dažnokai skiriasi panašiais klausimais.

Aš tame nematau nieko baisaus. Ne veltui sako, kad vyrai ir moterys – iš skirtingų planetų. Svarbiausia, kad mes vienas kitą mylime ir gerbiame. O skirtingi interesai ir nuomonės – smulkmenos.

Tačiau kitą vakarą žmona vėl užvedė pokalbį apie tuos prakeiktus iPhonus. Matote, pas juos darbe užvirė didelis ginčas ta tema ir ji man išsamiai nupasakojo kiekvieno poziciją. Aš jau įtariau negera.

– Agne, nesuprantu, tu ką, iPhono gimtadieniui nori, ar ką? Antrą dieną iš eilės tik apie jį ir kalbi,- pradėjau aš.

– Na o ką aš galiu padaryti, jei aplink tik ir tekalba apie tai? Štai ir su tavimi aptariu, ką matau. Žinoma, kad nebūčiau prieš naujutėlį iPhoną šventei,- pamerkė ji man.

– O aš tokiam neprotingam pinigų leidimui nematau prasmės. Ir išvis, tu juk žinai, kiek pas mus dabar svarbių išlaidų. Paskolą reikia mokėti, remontas pačiame įkarštyje.

Bet kuriuo momentu gali atsirasti vaikas, kurį mes jau aktyviai planuojame. Na ir vasarą tu, žinoma, norėsi vykti ilsėtis į patį kiečiausią kurortą. O mano piniginė, žinai, ne guminė,- atrėžiau aš.

– Ką, aš bene reikalauju? Tai išvis tu užvedei šį pokalbį. Neverčiu tavęs dovanoti man brangias dovanas, nusiramink,- patikino žmona.

Pokalbis buvo baigtas, tačiau įtampa jautėsi. Man atrodė, kad aš kažkaip įžeidžiau žmoną. Todėl sekantį vakarą, kad ir kaip nesinorėjo, vėl užvedžiau tą patį pokalbį.

– Man atrodo, tu jauti man nuoskaudą po vakarykščio. Ar tau tikrai taip giliai širdyje tas prakeiktas iPhonas? – paklausiau aš.

– Gana jau bendrauti su manimi kaip su vaiku, iš kurio atėmė žaislą! Galima buvo iš pat pradžių man tai normaliai pasakyti. O išvis, pas Sigitą ir Liną irgi paskola, kurortai ir du maži vaikai, jie uždirba maždaug tiek pat, kaip ir mes. Na nieko, Sigitas visgi žmoną nudžiugino.

I я люблю Tačiau labiausiai mane įsiutino faktas, kad tu nelaikai iPhono kažkuo reikalingu ir prestižišku. O tai, kad aš laikau, tavęs išvis nejaudina? – išpyškino visą tiradą žmona.

Taigi, nemaniau, kad visa ta istorija su iPhonu mane dar labiau išmuš iš vėžių. Labai nemėgstu, kai mane spaudžia arba manimi manipuliuoja. Dabar iš principo nedovanosiu jai telefono gimtadienio proga. Jei tokia gudri, tegu perkasi pati.